Kitą rytą, aš gulėjau lovoje. Jaučiausi.. siaubingai. Jis atėmė iš manęs nekaltybę, ir liepė išeiti kaip kokiai kalei. Nesuprantu, kaip aš galėjau tam leisti, kaip aš nesupratau, kad jis iš tų, kuriam seksas svarbiausias už viską. Nekenčiu jo.
Užmerkiau akis, ir leidau ašarai nuriedėti mano skruostu. Mano močiutė šįkart išėjo viena į bažnyčią, aš nenorėjau ten eiti, nenorėjau matyti to kvailio veido, beto, jis vakar pats pasakė, kad nesirodyčiau jam akyse.
Atsiguliau ant nugaros ir nusivaliau ašaras nuo veido ir giliai įkvėpiau. Padariau diždiausią klaidą čia atvažiuodama ir žinoma, pasiduodama jam.
Norėčiau, kad čia dabar būtų Liam ir Camilla. Noriu kažkam išsipasakoti, kad kas nors manęs išklausytų ir patartų. Geriausias variantas yra Camilla. Pagriebiau telefoną ir suradusi Camillos vardą paspaudžiau žalią mygtuką.
"Camilla?" Paklausiau kai ji pakėlė ragelį.
"Hailee, kaip laikaisi?" Ji paklausė ir aš trumpam sulaukiau kvepavimą, kad nepravirkčiau, tačiau nesigavo. Vien pagalvojus, kas vakar nutiko verčia mane verkti. "Hailee? Kas yra?"
"A-ar gali atvažiuoti į Airija? Prašau, man reikia tavęs." Pasakiau.
"Rytoj būsiu. Bet kai atvyksiu, tu turėsi viską man papasakoti, aišku?" Ji paklausė ir aš linktelėjau, tačiau ji to nematė.
"Gerai."
Niall pov.
Sėdėjau prie stalo, ant kurio vakar išdulkinau Hailee. Susiraukiau prisiminus savo žodžius jai. Ji išbėgo verkdama ir man tai nepatiko. Aš maniau, jai nerūpi taip pat, tačiau pasirodo ne. Įdomu, ar ji ateis su savo močiute.
Gal ir nereikėjo man taip pasakyti. Pasinaudojau ją kaip kale, nors jai tik septyniolika.
"Kelios moterys nori išpažinti pereiti." Pasakė Tom, kuris čia dirba patarnautoju. Atsidusau ir pasitvarkęs plaukus išėjau iš kambariuko. Mano akys iš karto pradėjo ieškoti Hailee, tačiau jos nemačiau. Pamačiau tik jos močiutę. Nežymiai susiraukiau ėjau link vietos, klausyti nuodemių.
Praeidamas pro Hailee močiutę, spėjau išgirsti, kad jai blogai, ji nevalgo, tik guli lovoje. Puiku Niall, tu ne tik atėmei iš jos nekaltybę, bet ir privertei ją verkti.
Išklausęs visas tas nuodemes pradėjau tas mišias. Buvo keista, nes nejutau to įkyraus žvilgsnio, kurį suteikdavo Hailee.
Išvis, kodėl aš apie ją galvoju? Kas ji tokia, kad galvočiau apie ją? Ji tik paprasta mergina, niekuom neišsiskirianti.
/
Kai viskas pasibaigė, aš greitai persirengiau ir išėjau iš bažnyčios. Surinkau Harry numerį, ir paspaudžiau 'skambinti'.
"Alio." Išgirdau kimų Harry balsą.
"Atvažiuok paimti." Sumurmėjau. Dabar galėčiau parūkyti, tačiau prie bažnyčios dar buvo senučių, kurios šnekėjosi.
"Tuoj būsiu." Ir tada baigėm pokalbį.
"Galbūt man reiktų Hailee, išsiųsti atgal į Londoną?" Išgirdau Hailee močiutės balsą. "Ji gal pasiilgo savo draugų?"
Trumpam atsisukau ir pažiūrėjau į jos močiutę, "kodėl tokia susirūpinusi, ponia Wilton?" Paklausiau.
"Mano anūkei kažkas blogai. Nei valgo nei ką. Tik guli lovoje." Ji atsiduso. Nieko nesakiau, tiesiog tylėjau. "Gal turėčiau išsųsti ją atgal į Londoną."
Ne, jos į Londoną siųsti nereikia.
Ok, kažkas čia gavosi.
