"Hailee, kur tu baisteisi?!" Sušuko močiutė kai aš stovėjau koridoriuje nuleidus galvą. Kai močiutė būna pikta, jai geriau nesirodyti akyse.
"Juk sakau, kad buvau pasiklydusi." Pasakiau ir pažiūrėjau į savo pirštus.
"O kas tas vaikinas?" Ji susiraukė, tačiau paklausė ramesniu tonu.
"Jis parodė kelią namo. Nepyk, močiute." Suzyziau ir ji atsiduso.
"Tau galėjo kažkas nutikti." Ji atsiduso ir apkabino. Apkabinau ją taip pat ir nusišypsojau.
Mes apsikabinusios stovėjome ilgai, ir iš tiesų nepamenu kada paskutinį kartą būčiau su kažkuo apsikabinusi. Mano tėvai tokiems dalykams neturėdavo laiko, darbas jiems buvo pirmoje vietoje. Aš ir brolis jiems gana mažai rūpėjom.
"Tau namų areštas, Hailee." Močiutė sumurmėjo ir aš greitai atsitraukiau. Susiraukiau ir pažiūrėjau į ją.
"Kodėl?! Močiute, man tuoj bus aštoniolika, po velnių." Pasakiau piktai. Aš niekada nekalbėjau šitaip su močiute, ir tai pirmas kartas. Ji buvo nustebusi.
"Kaip tu kalbi, Hailee? Ir ramink toną, dėl dievo meilės! Eik į savo kambarį, dabar pat." Jai pasakius, greitai nuėjau į savo kambarį. Kaip ji drįsta skirti namų areštą, kai aš nieko blogo nepadariau? Na ir kas, kad negrįžaau laiku, ar tai pasaulio pabaiga?
/
Kitą rytą mes ėjome į bažnyčią ir tuomet prisiminiau, kad Niall sakė po visko ateiti ten, kur jis visada yra. Ką jis nori man parodyti? Jei parodys biblija, neiškentus pradėsiu juoktas, dar ir kvailiu išvadinsiu. Kai įžengėm į bažnyčia, močiutė pasisveikino su savo draugėm ir nuėjome į priekį. Oh, beje, iš choro pasitraukiau. Močiutė sakė, kad nesistengiu išmokti giesmių, todėl man neverta ten lankytis.
Po kelių minučių išėjo Niall, na Pastorius Horan, ir pasisveikino. Jis pradėjo savo protinga kalbą. Vis dar nesuprantu, kaip toks kaip Niall yra Pastorius. Jam iki tokio dar labai toli. Išvis, koks jo tikslas būti Pastorium. Ar čia jo darbas?
"Kuo dažniau einate į bažnyčią tuo labiau tikite Dievu, klaustote Jo žodžių ir leidžiate Jam vestis jus už rankos. Jaučiates taip, tarsi nuo jūsų būtų nukritusi didžiulė našta." Pasakė ir trumpam nutiko. Po kelių sekundžių vėl prabilo, "O tarnavimas.. Tarnavimas prieštarauja mūsų prigimtiniam polinkiui. Juk mums labiau norėtųsi, kad kiti mums tarnautų, tiesa? Mes sakome 'Ieškau bažnyčios, kuri patenkintų mano reikmes'. Mes tikimes, kad kiti mums tarnaus, o ne atvirkščiai. Tačiau bręstant Dieve mūsų gyvenimo dėmesio centras vis labiau krypsta prie tarnavimo. Tuomet mes sakome, 'Kieno reikmes galėčiau patenkinti?' "
"Jis labai protingas." Močiutė sušnibždėjo. Tu net nenumanai, koks jis ištikrųjų yra.
"Geros dienos visiems." Pastorius pasakė ir atsisveikinęs išėjo, prieš tai pažiūrėdamas į mane. Visi jau stojosi eiti kaip ir močiutė, tačiau aš ją greitai sustabdžiau.
"Močiute, man reikia pasikalbėti, su Pastoriumi." Pasakiau. "Nelauk manęs, aš pareisiu."
"Apie ką nori su juo kalbėtis?" Ji susiraukė.
"Am.. na, noriu jam pasakyti nuodemes." Sumelavau... bažnyčioje. Močiutė linktelėjo ir išėjo. Giliai įkvėpus nuėjau prie medinių durų. Pasibeldusi atidariau duris. Mano akys pamatė sėdintį Niall prie stalo.
"Galvojau neateisi." Jis pasakė su šypsena. "Sėsk." Parodė į kėdę ir aš atsisėdau priešais jį.
"Ką tu nori man parodyti?" Paklausiau.
"Ką vakar močiutė sakė?" Jis ignoravo mano klausimą. Atrodo jis nori, kad ilgiau čia būčiau.
"Ji skyrė man namų areštą." Pavarčiau akis.
Niall pradėjo juoktis, bet tada greitai nutilo. "Aišku." Jis atsistojo nuo kėdės ir atsistojo priešais mane. "Jau seniai norėjau tai padaryti, bet maniau, kad tu šventuolė, nedariau to. Bet kai pasakei, kad nesi, padarysiu dabar."
"Padarysi ką?" Paklausiau.
Jis pasilenkė prie mano ausies ir aš galėjau užuosti jo odekaloną, kuris mane apsvaigino. "Išdulkinti tave ant šio stalo."
Su tuo jis mane grūbiai pabučiavo.
aleliūja, parašiau
nuomonių
