Hailee pov.
"Bet mama, aš dar nenoriu." Susiraukiau ir sukryžiavau rankas ties krūtinę. Mama pavartė akis.
"Tu jau gana ilgai esi pas močiutę. Leisk jai pailsėti. Beto, tau nėra tikslo čia būti, tu vistiek neišeini iš namų." Mama jau pikčiau pasakė.
"Tu nieko nežinai ką aš darau kai močiutės nebūna namie!" Sušukau ir tėtis pakėlė antakius. Šaunuolė Hailee, jie dabar prisigalvos, kad darai kažko ne to.
"Ir ką tu darai?" Tėtis paklausė. Močiutė taip pat atrodė susidomėjus.
"Močiutės nebuvo dvi dienas. Tas dvi dienas aš buvau išėjusi iš namų. Susiradau čia draugų. O kai močiutė būna namie, aš neinu, nes galbūt močiutei reikės pagalbos ar kažką." Pasakiau beveik melą.
Tėvai tylėjo ir žiūrėjo į mane. Mano brolis Louis sėdėjo ant sofos ir stebėjo viską kaip per serialą. Kvailys, bent padėtų.
"Eik kraukis daiktus, Hailee." Mama pasakė po trumpos tylos. Norėjau išrėkti, kaip jos nekenčiu, tačiau žinojau, jog tai nepadės.
Tyliai nusikeikus apsisukau ir pradėjau lipti laiptais į viršų. Bandžiau neapsiverkti. Kodėlman dabar nėra aštoniolikos. Kodėl man dabar sušiktai septyniolika?
Įėjus į vidų užtrenkiau stipriai duris. Nuo stalo paėmiau knygą ir numečiau ją kažkur. Kambaryje buvo tamsu, tad nesivarginau jos įjungti. Atsisėdau ant lovos ir pažiūrėjau į savo pirštus.
Niall tikriausiai nerūpi, kad parsiveš atgal. Jam rūpėjau tik žaidimams. O aš tokia kvailė ir įsimylėjau jį.
"Hailee?" Išgirdau šnabzdesį kažkur prie spintos. Greitai atsistojau ir įjungus šviesą, pamačiau kaip Niall išlenda iš spintos. Visa apsiašarojus žiūrėjau į jį. Ir kai jis pagaliau pažiūrėjo į mane, aš priėjau prie jo ir stipriai apkabinau.
"Nenoriu namo." Sumurmėjau į Niall kietą krūtinę.
"Tu ir nevažiuosi." Jis pasakė paglostydamas mano plaukus. Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į Niall.
"Nebūk toks tikras. Aš manau, kad ir mano močiutė nori, kad aš išvažiuočiau."
"Susidėk daiktus." Niall paliepė ir šiek tiek suglumus spoksojau į jį. "Mes bėgsim. Su ar be tavo daiktų. Rinkis."
Nusprendžiau paimti tik svarbiausius. Telefonas, ir keli drabužiai.
"Drabužių gali neimti. Aš galėsiu duoti savo." Niall išsišiepė. "Tik negalėsiu paskolinti kelnaičių ir liemenėlės."
"Dieve Niall." Jaučiau kaip mano skruostai ima rausti. Niall sukikeno, o aš pavarčiau akis.
Paėmus krepšį, kuriame buvo keli drabužiai, ir svarbiausi daiktai, pažiūrėjau į Niall. Jis nuėjo prie lango ir jį atidarė.
"Kaip mes atsirasim ant žolės?" Greitai paklausiau kaip jis iš manęs paėmė krepšį.
"Nulipsim." Niall su šiais žodžiais numetė krepšį ant žolės, o pats greitai nusileido žemyn. "Šok."
"Tu išprotėjai? Aš juk susižeisiu."
"Šok arba aš einu." Jis piktai pasakė ir aš kelis kartus nusikeikus perlipau per langą.
Tikiuosi jis mane pagaus. Pažiūrėjus atgal, ar kambario durys neatsidaro, aš suskaičiavau iki tryjų, ir nušokau. Jau maniau, kad mano kūnas susidūrs su žeme, tačiau Niall rankos mane sugavo. Atmerkiau akis ir pažiūrėjau į Niall veidą.
"Paskubėkim kol nepamatė mūsų." Jis pasakė ir Niall pagriebęs krepšį, pradėjome bėgti link jo mašinos.
Įsėdę į ją, jis užvedė variklį ir paspaudęs gazą nuvažiavo. Nežinau ar gerai darau pabėgdama, bet namo aš dar nenoriu grįšti. Beto, kaip aš grįšiu atgal į Londoną? Manęs tėvai tikriausiai nenorės net matyti.
"Važiuojam kol kas pas Stella ir Zayn." Niall pasakė ir aš palinksėjau. "Neatrodo, kad džiaugtųmeis."
"Tiesiog nežinau kaip vėliau grįšiu į Londoną." Pasakiau.
"O ką manai apie tai, išvis ten negrįšti, mažute?"
Nuomonių meilės❤
