"Pratęskim." Niall pasakė kai pradėjo atsiseginėti džinsų sagą o vėliau ir užtrauktuką.
Nežinau kas nutiko, bet dingo noras tai pratęsti. Arba manyje buvo tas 'adrenalinas' kai mums sutrugdė Stella ir Zayn. Norėjau tik grįžti namo ir atsigulti į lovą.
Papurčiau galvą, "ne." Tvirtai pasakiau. "Noriu namo."
"Negrįši namo, kol neužbaigsim. Aišku?" Jis piktai paklausė. Niall ėmė atseginėti mano suknelę, tačiau aš patraukiau jo rankas ir išlipau iš automobilio į šaltą nakties orą.
Nors buvo vasarą, tačiau naktys buvo šaltos, kartais. Nežinojau kur mes esam, todėl nežinojau į kurią pusę eiti. Nusprendžiau eiti tiesiog tiesiai, tikiuosi, kad einu teisingą kryptimi.
"Hailee, kur tu eini?" Išgirdau Niall balsą ir jo žingsnius.
Paspartinau žingsnius ignoruodama vis dar tą jausmą apačioje. "Atstok." Pasakiau.
Niall sugavo mano ranką ir atsuko mane į save. Pažiūrėjau į jo akis, kurios buvo dabar tamsiai mėlynos. Sudrebėjau nuo jo tokio žvilgsnio arba nuo šalčio.
"Tu niekur neisi, ar tu supratai?" Jis suurzgė ir aš susiraukiau.
"Tu nesi mano tėvas ar dar kažkas." Pasakiau piktai ir bandžiau ištraukti savo ranką iš jo delno, bet nesėkmingai. "Paleisk arba aš šauksiu."
Niall nusijuokė. "Niekas tavęs negirdės." Su šiais žodžiais jis pradėjo temptis atgal į automobilį.
Bandžiau priešintis, bet jis buvo per stiprus. Ar jis ketina mane išprievartauti? Dieve prašau ne.
"Paleisk mane." Pasakiau bandydama nuraminti savo balsą, kuris iš baimės pradės drebėti.
Niall tik papurtė galvą ir vos pasiekus automobilį, jis prispaudė mane prie automobilį. Jis lenkėsi mane pabučiuoti, bet aš pakėliau koją ir trenkiau per jo stovintį penį.
Jis susirietė ir aš pasinaudojus progą pradėjo bėgti. Girdėjau kaip Niall keikiasi, bet man tai nerūpėjo. Norėjau kuo greičiau būti namie. Aš nežinau kas man ir kas jam atsitiko. Tikriausiai susijaudinimo jausmas mus pakeitė.
Girdėjau už savęs žingsnius ir netrukus ant liemens rankas. Vos jam mane atsukus į save, gavau smūgį į skruostą. Akyse susikaupė ašaros ir aš šokiruota žvelgiau į jį. Jis taip pat atrodė nustebęs savo poelgiu.
"Šūdas, atsiprašau." Jis greitai pasakė.
Norėjau iš jo juoktis. Jis trenkė man o dabar atsiprašinėja? Kas jam blogai, po velnių.
"Tu kvailys, Niall. Tu net ne vyras." Pasakiau ir aš žinojau, kad sulauksiu dar vieno smūgio. Tačiau nesulaukiau, jis buvo susiraukęs ir įtempęs žandikaulį.
Dėjau žingsnį ir užsiėmusi už skruosto pradėjau eiti nuo jo. Bandžiau sulaikyti ašaras, kurios gali bet kada pasirodyti. Mano skruostas tiesiog degė, ir aš tiesiog norėjau rėkti pasakydama kaip man skauda.
"Hailee sėsk į automobilį, aš patvešiu tave namo." Išgirdau Niall balsą.
Nekreipiau dėmesio, jau geriau pasiklysiu, nei būsiu vienam automobilyje su juo. Niall pribėgęs prie manęs ir vėl, persimetė mane per petį ir pradėjo eiti link automobilio.
Nieko nesakiau, tik tylėjau. Buvau velniškai pikta ant jo. Niekada nemaniau, kad Niall toks. Niekad nemaniau, kad jis galėtų pakelti ranką prieš nepilnametę paauglę. Maniau, kad Niall nors ir ištvirkęs, bet nėra tas, kuris muša merginas. Na, vis dėlto, aš smarkiai klydau.
Mes važiavome tyloje. Nei aš nei jis neprabilom. Nors ir gerai. Šiuo metu aš jo nekenčiau. Dabar nenorėjau jo matyti, nors puikiai žinau, kad nepraėjus dienai, jau norėsiu jį pamatyti.
Kai privažiavom prie močiutės namų, aš nieko nelaukusi, išlipau iš automobilio ir įbėgau į namus.
Oh bad niall pasirodė.
