Nežinojau į kurią pusę eiti. Būčiau paklausus žmonių, tačiau jų čia nebuvo, beto, aš nežinau kokioje gatvėje gyvena Stella ir Zayn.
Nusprendžiau niekur neiti, o sėdėti ant to prakeikto suoliuko. O gal išvis, Niall papasakojo jiems ir dabar visi tryse manęs nekenčia. Juk Niall jų geriausias draugas, o aš tik mergina, kurią pažįsta mažiau nei savaitę.
Staiga prie manęs sustojo juodas automobilis ir aš jau akimirka buvau pagalvojusi, kad tai kažkoks tvirkintojas, tačiau tai buvo Zayn.
"Štai kur tu! Aš tavęs ieškojau." Zayn pasakė išlipdamas iš automobilio. "Sėsk į automobilį, važiuojam namo."
Atsidusau ir atsistojusi įsėdau į automobilį. Zayn apėjęs automobilį, įsėdo taip pat. Užvedęs variklį, pajudėjom iš vietos. Spoksojau pro langą ir mėginau neapsiverkti vėl.
"Kas buvo tarp jūsų su Niall?" Zayn nutraukė tylą.
"Oh, jis nepapasakojo." Sumurmėjau.
"Ne. Jis niekada niekam nesako savo problemų." Zayn sumurmėjo.
Nieko nesakiau, tik užmerkiau akis. Buvau pavargusi ir nieko kito nenorėjau, tik gulti į lovą ir užmigti.
"Atvažiavom." Zayn pasakė ir abu išlipom iš automobilio.
Įėjus į vidų, pažiūrėjau į Stella, kuri man nusišypsojo. Sumurmėjau, kad einu į kambarį su mintim, kad tame kambaryje bus Niall. Giliai įkvėpusi atidariau duris, ir įžengiau į vidų.
Mano akys pamatė Niall gulintį ant lovos. Jis net nepažiūrėjo į mane, taigi aš nieko nesakiusi nuėjau iki krepšio iš pasiėmusi pižamą, nuėjau į vonią.
/
Niall pov
Buvo po dvylikos, ir kai Hailee išėjo taip ir negrįžo. Atsidusau ir išlipau iš lovos. Nors ir pykau ant jos, tačiau ant sofos jai miegoti neleisiu.
Gerai, gal šiek tiek kaltas ir aš. Galėjau jos paprašyti ar nori būti mano mergina, tačiau aš nesu iš tų, kuris tokius dalykus daro. Apskritai, tai pirmas kartas kai Hailee buvo mano mergina. Pirmas kartas, kai aš esu kažką įsimylėjęs. Ir kai ji pasakė, kad aš jai draugas, pajutau keista jausmą savyje. Aš nežinau kas tai, bet manau, kad tai siaubingai didelis liūdesis. Jaučiausi išskaudintas?
Išėjau iš kambario ir nulipęs laiptais žemyn, radau įjungta televizorių ir ant sofos miegančią Hailee.
Išjungiau televizorių ir atsargiai pakėlęs Hailee, užlipau laiptais į viršų. Paguldžiau ją ant lovos ir užlojau antklode.
Apėjau lovą ir pats atsiguliau. Užmerkiau akis ir užmigau.
/
Ryte pabudau ir atmerkęs akis pamačiau ant lovos sėdinčia Hailee. Ji net nepastebėjo, jog aš atsikėliau. Iš jos veido mimikos supratau, kad ji apie kažką mąstė, ir aš meluočiau jei pasakyčiau, kad man neįdomu.
Meluočiau jei pasakyčiau, kad noriu, jog ji dingtų iš čia. Ir meluočiau jei pasakyčiau, kad jos nemyliu.
"Galim pasišnekėti?" Ji grąžino mane į realybę.
"Ir apie ką?" Piktai paklausiau.
Man ir vėl sukilo pyktis, kai prisiminiau mūsų vakarykštį pokalbį.
"Dėl vakar." Ji sušnibždėjo ir pažiūrėjo į savo pirštus.
"Ir kas dėl vakar?"
"Aš noriu atsiprašyti, kad aš-"
"Kad mane laikai draugu? Žinai,man nerūpi jau." Atsistojau ir Hailee pažiūrėjo į mane. "Nereikėjo eit tuomet ir atsiprašinėti, jog išdulkinau tave. Nereikėjo man su tavimi susidėti. Nereikėjo man pasakyti tau savo jausmus. Ir svarbiausia, man nereikėjo tavęs įsimylėti. Gailiuosi dėl visko, ką su tavim veikiau. Tu kaip ir visos kitos." Piktai pasakiau. Iš visos šitos mano kalbos, beveik visur buvo melas.
Aš nesigailiu, kad ją įsimylėjau.
"B-bet.." ji prabilo su ašarom akyse.
"Geriau skirsk pas savo geriausius draugus. Juk aš tik supistas draugas."
Ir nieko nelaukęs išėjau iš kambario.
Kas blogai su manim.
Nuomonių
