Gana keista matyti močiutę priešais save vėlyvą vakarą. Akies krašteliu pažiūrėjau į Niall, kuris jau valgė kitą šokoladuką. Tikriausiai močiutė neatpažino Niall.
"Hailee, dieve mano, maniau tu jau Londone." Ji tarė ir padėjus maišus ant žemės, norėjo prieiti prie manęs, tačiau aš atsitraukiau.
Jei apkabinsiu močiutę, aš žinau, kad ji nebepaleis. Paėmiau Niall ranką ir supyniau mūsų pirštus. Močiutė pažiūrėjo į mūsų rankas ir susiraukė.
"Kas čia vyksta?" Ji paklausė. "Hailee? Pastoriau? Galite paaiškinti?"
Pažiūrėjau į Niall, "žinai, gal mums reiktų bėgti?" Paklausiau.
"Gal ir reiktų." Atsakė Niall.
Pažiūrėjau į močiutę ir jai šyptelėjau, "ate."
Ir tuomet abu pasileidom bėgti. Po ilgo bėgimo sustojau ir pradėjau juoktis. Niall sustojęs pažiūrėjo į mane kaip į kvailę.
"Ko tu juokiesi?" Jis susiraukė.
"Aš nesuprantu kodėl mes greitai bėgom nuo mano močiutės, jei sena ir bėgti negali." Pasakiau ir nusijuokiau.
"Na, bent jau pasportavom." Jis nusijuokė ir priėjo prie manęs.
Maniau, kad jis mane pabučiuos, bet pajutau Niall delną savo džinsų kišenėje. Netrukus jis ištraukė ranka su šokoladuku. Prunkštelėjau ir Niall šyptelėjo.
Įsikibau jam į parankę ir patraukėm link namų. Niall čepsėjimas mane erzino ištikrųjų.
"Baik čepsėti." Sumurmėjau.
Niall nusijuokė, "nori?" Jis atkišo man prakastą šokoladuką.
Paėmiau iš jo rankų tą šokoladuką ir atsikandau. Popieriuką numetus netoli konteinerio, užšokau ant Niall nugaros.
"Kas per velnias, Hailee?" Niall prabilo.
"Aš pavargau." Suzyziau ir Niall atsidusęs uždėjo savo rankas man ant užpakalio, kad nenukrisčiau.
Padėjau galvą ant Niall peties ir užmerkiau akis.
"Aš noriu parukyti." Niall sumurmėjo.
"Tai rukyk." Sušnibždėjau.
"Negaliu, nes tave nešu." Galiu prisiekti dievu, kad jis ką tik pavartė akis.
Tyliai nusijuokiau ir pabučiavau jo skruostą. Priglaudžiau savo skruostą prie Niall skruosto ir tyliai atsidusau.
/
Niall buvo duše kol aš ir Harry sėdėjom ant sofos priešais televizorių. Mes kalbėjomes apie menkniekius, plius, papasakojau jam apie tai kaip mes apvogėm parduotuvę ir pabėgom nuo mano močiutės.
Žinoma jis juokėsi iš mūsų ir išvadino kvailiais. Bet aš nepykau. Nes žinojau,kad jis tai sako nepiktybiškai.
"Tai.. rimtai išvyksi?" Harry paklausė gurkštelėdamas savo alaus.
"Taip. Poryt. Na, galima jau sakyti rytoj." Nusijuokiau.
"Bet Niall bus skaudu." Harry atsiduso. " lik čia. Man su tavim smagiau nei su Niall."
"Negaliu Harry. Likčiau jei galėčiau." Pasakiau. "Beto, čia tik vasaros romanas. Niall susitaikys kaip ir aš. Gal net galėsim kalbėtis telefonu arba per skype." Pasakiau.
"Vasaros romanas? Tu supranti ką sakai?" Harry paklausė pakėlęs antakį.
Linktelėjau. "Esu tikra, kad Niall su tuo sutiks."
Harry papurtė galvą ir nusisuko į televizorių. Perbraukiau per plaukus ir tyliai atsidusau. Išties nenoriu išvykti ir nežinau kelintą kartą tai jau sakau, bet.
"Harry, yra kas valgyti?" Niall paklausė ateidamas be marškinėlių, tik su treninginėm kelnėm.
"Kažkas yra." Harry gūžtelėjo pečiais ir Niall pavartęs akis nuėjo į virtuvę.
Atsistojau ir taip pat nuėjau į virtuvę. Turėčiau pasakyti Niall, kad čia tik vasaros romanas. O gal pasakyti tada kai būsiu oro uoste? Ugh, kodėl viskas taip sudėkinga.
"Kas?" Išgirdau Niall balsą ir pažiūrėjusi į jį, suvokiau, kad stoviu ir žiūriu į jį.
"Norėjau kai ką pasakyti." Sumurmėjau.
"Tikiuosi Harry tavęs nelietė." Niall iškarto pasakė.
Papurčiau galvą, "ne. Tik norėjau pasakyti.. ar tu nieko prieš, kad mūsų santykiai bus vasaros romanas?" Paklausiau.
Niall tylėjo, ko aš bijojau.
Nuomonių ❤
