Street Dance (LTU )

4#

- Ka tu čia darai?- užkimusiu balsu paklausiau.

- Tu nualpai greitosios automibilyje- atsakė.

- Bet tai nepaaiškina kodėl tu čia?

-Norėjau ir atėjau.

-Tai eik lauk - susiraukiau.

- Okey.

- Pala.- jis atsisuko su pergalinka šypsena.- Kaip mano brolis?

- Gyvens, jokiu rimtų sužeidumų nėra.

-Dabar gali eit.- jis susiraukė ir grėsmingai artėjo.

- Tu man neaiškinsi,- sušnypštė.- aš tau ne šunytis kad varynėtum kada panorėjus.

Aš nusijuokiau ir jis greitu žingsniu nuėjo. Ka galiu pasakyt. Jis tikrai karštas. Man patiko tokie vaikinai- apsimentatys blogiukais. Ne viena kartą tokį turėjau. Bet svarbiausia kad jis tai pat šoktų. Nes dvi skirtingos asmenybės negali būti kartu. Ar ne?

Mano apmastymus nutraukė į palatą isiveržę mano trupė.

-Kaip laikos mano mažoji sesutė,- paklausė Joe.

-Mes dvyniai debile - nusijuokiau.

-Bet aš gimiau pirmas- nusivaipė.

-Vot ir ne!-sušukau.

-Prasideda...-sumurmėjo visi kartu.

-Ane gal baigias?- pakėliau vieną antakį.

Jie atsiduso ir visi sukrito kas kur. Joe atsigulė koju gale kaip koks šunytis.

-Ateik- nusijuokiau ir pakėliau kaldros kampą. Jis apsidžiaugęs palindo po kaldra ir susiraitė vos ne išmezdamasiš lovos manęs. Visi numykė awwww..,

Mes ištikrūju buvom labai artimi. Visą laiką buvom kartu. Abu vienas kitam buvom geriausi draugai. Kai tėvai mus paliko globos namuose mes visi aš Joe ir Mat tapome artimi. Niekad negalvojau kad tėvai gali su savo vaikais pasielgti taip žiauriai. Gerai kad bent gyvi likom.

Joe ir Mia pasiliko. Joe vis dar gulėjo su manim lovoi o Mia išsitiesus ant sofos. Netikėtai pro duris atėjo gyditojas.

-Kaip matau ne viena- nusijuokė. Jis buvo apie šešiasdešimt, praplikęs, bet atrodė gan mielas.-Vaikinas?-paklausė o aš paspringau oru.

-Brolis dvinys - nusijuokiau.

-Labai atsiprašau,- nusišypsojo.- Ar galvos neskauda, nesvaigsta, nepykina.

-Ne viskas gerai- nusišypsojau. - O kaip mano brolis Mat Gordon?

-Viskas gerai būklė stabili, jokie organai nepažeisti.

-Ačiū.

Jis išėjo ir paliko mane su dviem miegančiom gražuolėm. Tyliai sukikenau. Joe per miegus mane stipriai apsikabino, o aš pradėjau dusti.

-Joe paleisk- sucypiau.

-Kas? Kur?- išsigandęs paklausė.

-Tu mane spaudi!.

-Atsiptašau,- nusijuokė. Ir atleido mane. Lengviau atsidusau ir jis pradėjo raitytis lovoi.

-Kirminas...- sumurmėjau.

-Kaip pavadinai- apsimetė įsižeidusiu ir greit užšoko ant manęs ir prispaudė.

Tuo metu į palatą įėjo Zayn! Wtf. Ka jis čia veikia.

-Matau atėjau ne metu,- nervingai pasikasė kaklą ir mačiau iš jo žvilgsnio kad jis norėjo, kad Joe nuo manęs nuliptų. Bet Joe niekur nesijudino.
Asilas....

-Jo ne metu,- piktai pažiurėjo į Zayn Joe.

Zayn apsisuko ir nuėjo. Mes su Joe pradėjom leipti juokas. Bet tai man buvo per sunku.

-Joe nulikp sutraiškysi. Ka žmonės galvos, kai gyditojas atėjo ir pamatė tavie mieganti mano lovoi pamanė kad mes pora, dar ir tas.

-Tai gi mes ir esam pora, gyvenom vienam labai mažam kambarėlį devynos mėnesius tik aš pabėgau pirmas- nusijuokė.

-Jo.... Tavo mastysena verta milijono- pavarčiau akis.