Street Dance (LTU )

20

Cher P.O.V.

Su Gabriel grįžome į bažnyčią. Nemanau kad tai gera idėja būri draugais su privalumais. Gabriel... Jis ne mano skonio, ir nemanau kam mums kažkas išeis.

Atsisėdau į savo vietą ir prie manęs prisėdo Mia.

-Kaip laikaisi?

-Blogai,- atsidusau. Nenoriu jai pasakoti kas įvyko, tokioje vietoje.

-Suprantu, galėsim už valandos gryžti namo, gerai?

-Mhm...

#Namuose#

Sedėjau prie virtuvinio stalo ir su šakute stumdžiau maistą po lėkštę.

-Nagi, Cher, pavalgyk...- atsiduso Mia.

-Nenoriu...-numykiau.

-Na gerai,- paėmė mao lėkštę ir ten buvusį maistą išmetė į šiukšledežę. Atsidusus atsistojau nuo stalo ir patraukiau į savo kambarį.

Kritau veidu į lovą ir patogiau įsitaisiau. Po kelių valndų mąstymo panirau į miegą.

<...>

Pabudau ir apsidairiau kambarį. Pro langą į kambarį pateko tik blanki mėnulio šviesa, kuri apšvietė kelią iki durų. Pažvelgiau į ant naktino staliuko padėtą laikrodį ir išvydau jį ošmušant 02:00. Supratusi kad daugiau nebeužmigsiu apsirengiau juodas treningines kelnes ir pasiemus juodą nike džemperį su juodais kedais išėjau iš kambario tyliai nuėjau iki durų ir jas pravėriau, į mane plūstelėjo šaltas ir gaibus oras. Įkvėpiau jo gyliai į plaučius iriškvėpiau. Pasileidau bėgti iki sandelio. Jis nebuvo toli, vos už vieno kvartalo.

Sustojau prie sandelio ir atsirakinusi jį įėjau vidun. Ėjau iki grotuvo ir švelniai ranka braukiau per baldus. Priėjuso grotuvą paleidau vieną iš ten buvusią dainų ir pradėjau šokti. Tiek įsijauciau į muziką, kad net negirdėjau kaip sandėlio durys atsidarė ir į vidų kažkas įėjo. Nekreipiau į tai per daug dėmesio ir atlikau salto atgal. Pasigirdo plojimai. Suurzgiau ir atsisukau į tą debilą. Išpūčiau akis pamačius ten stovynti Zayn.

-Ką tu čia veiki?- bukai pažvelgiau į jį.

-Na atėjau į savo sandėlį,- pabrėžė žodį "savo"

-Meiluti, šis sandėlis mano ir niekeno kito. Aš už jį sumokėjau pinigus, tik trūko kelių tūkstančių, bet tu jį nusipirkau, kadangi pinigų neatgavau vadintas jis mano,- ramiai išdėsčiau.

-Na aš už jį sumokėjau VISUS pinigus ir tai reiškia jis mano.

-Deja, zuikuti, aš pinigų neatgavau,- suurzgiau.

-Baik mane taip vadinti - susiraukė bet mačiau kad vos nulaiko šypsena.

-Kaip norėsiu taip vadinsiu, pupuliuk.

Jis pavartė akis ir atėjo link manęs. Tarp mūsų liko vieno žingsnio tarpas, kuris mane trikdė bet to neparodžiau.

-Mažutė, aš turiu vardą,- nusišypsojo baugiai.

-O aš pakartosiu kaip norėsiu taip vadinsiu,- naglai šyptelėjau. Jis nusijuokė kerinčiu juokų ir pavėlė plaukus.

-Na nesvarbu,- tarė eidamas,- beje gražus užpakaliukas!- šuktelėjo. Pajuciau kaip žandus išmuša raudonis. Nuleidau galvą ir leidau plaukams užkrisiti ant veido. Papurciau galvą ir nusijuokiau. Man atrodo aš nieko nesupratau kas čia įvyko.

Tadam ir nauja dalis. Aš žianu kad daugelis neskaito laiškelio po dalimi tad pasistenksiu kuo trumpiau. Žinau kad ilga neilėliau dalies bet tai susija su asmeniniu gyvenimu:D Vote ir Nuomones!