fucking crazy // lwt

7

Ciara.

"Louis?" Sukikenau kai man pasirodė jog jis miega ir aš ramiai atsiguliau, bet staigiai pajutau kutenimą sau į kaklą. "Baik, jei nemiegi." Suurzgiau ir jis ranka apsivijo mano liemenį.

"Kada praradai nekaltybę?" Louis iš oro paklausė ir aš susiraukiau.

"Ką?" Kilstelėjau antakius, bet jis to nematė.

"Na, juk man įdomu, atsakyk." Jis kilo delnu aukštyn ir tada uždėjo ranką man ant krūties.

Aš suurzgiau ir patraukiau jo ranką.

"Man buvo penkioliką ir mano brolis pirmą kartą mane nusivežė į vakarėlį. Jis su draugais greit užšventė ir aš likau viena. Na ir aš nusigėriau ir tiesiog pasimylėjau su kažkuo, bet net jo veido ar vardo nepamenu. Bet kiek pamenu, tai buvo gerai."  Nusijuokiau tai prisiminus. Atrodo tai lyg būčiau buvus pasileidus kekšė.

"Šūdas." Louis nusikeikė.

"Ką?"

"Ar tu ankščiau neturėjai niekada juodų plaukų?" Jis paklausė.

Iš kur?

"Man buvo tarpsnis keturiolikos ir penkiolikos, kad aš dažiausi plaukus juodai. Tiesiog." Aš nusijuokiau.

Louis pradėjo garsiai juoktis, bet jo juokas buvo malonus.

"Kas tau yra?  Pasidalink iš ko juokies su manimi!" Suzyziau.

Jis pro juoką bandė kažką pasakyti.

"Rodos aš buvau tas vaikinas, Ciara." Vaikinas garsiai juokėsi, bet rodos aš pradėjau dusti oru.

"Kas per velnias?"

"Tiesiog prieš šiek tiek daugiau nei metus kai man buvo neseniai suėję aštuonioliką aš buvau tikras nevykėlis, bet vieną kartą supratau, kad man reikia su kažkuo pasimylėti.
Ir juodaplaukė jauna mergina krito man į akį. Aš ją visą vakarą stebėjau ir kai ji buvo pakankamai girta aš tiesiog paklausiau ar ji nori pasimylėti. Ji sutiko. Ir štai dabar esu įsitikinęs, kad mes vėl susitikome, keistai čia gavosi.. Nuo tada pasidariau šioks toks žaidėjas, bet kai atsirado Amelia susitupėjau šiek tiek iki kol tu neatsiradai, Ciara." Vaikinas juokėsi, bet aš tylėjau.

Tai labai keista. Ar tai įmanoma?

Aš esu velniškai pasimetusi dėl viso šito, bet supratau kad man tai turi nerūpėti. Pradėjau juoktis.

"Na ką gi, labas mano nekaltybės savininke." Nusijuokiau jam.

"Tau taip pat." Jis kvėpavo man į kaklą kas leido šiurpuliukams bėgioti per mano kūną.

"Šaunu. Labanakt." Sumurmėjau ir užsimerkiau. "Rytoj anksti privalai mane nuvežti į universitetą." Sumurmėjau.

"Gerai, gerai. Labanakt, Ciara." Jis paliko kelis švelnius bučinius ant mano kaklo.

<…>

Atsikėliau ir pažiūrėjau į laikrodį ir šūdas jis rodė be dvidešimt devynias, o paskaitos prasideda devinta.

Apsidairiau Louis šalia nebuvo greitai išlipau iš lovos ir apsirengiau vakar atsivežtus drabužius.

Pro duris kaip tik įsiveržė Louis.

"Jau norėjau eiti tave žadinti."

"Gerai. Galime vykti nes kitu atveju aš pavėluosiu." Neketinau jam priekaištauti, kad jis manęs neprikėlė ankščiau, nes neturėjau tam nuotaikos.

Greitai išsitraukiau telefoną ir parašiau žinutę Niall, kad nakvojau pas Stella, tikiuosi jis patikės.

Sustojome universiteto mašinų aikštelėje.

"Gerai Louis, ačiū už naktį ir susitiksime futbolo treniruotėje."

Jau norėjau lipti, bet jis mane prisitraukė ir aistringai pabučiavo.

Nusišypsojau ir nukeliavau link literatūros kabineto.

Pamačiau stovinčią Stella ir Martin.

"Sveikučiai." Su šypsena pasakiau ir apkabinau juos.

"Sveikutė. Ir nebijok pasakiau Niall, kad tu nakvojai pas mane."

"Labas, maže." Taip lat pasisveikino Martin.

Nekenčiau šios savo pravardės, kuria mane vadindavo Martin dėl mano žemo ūgio.

"Tai pasakok apie naktį. Stella man papasakojo, kad ėjai pas Tomlison."

"Taip. Jūs nepatikėsit." Pasakiau ir priėjau prie jų arčiau."Atsimenat, kai tada pirmą kartą Niall mus visus pasiiėmė į kažkokį vakarėlį ir aš su kažkuo pirmą kartą permiegojau. Ir nieko neatsiminiau. Ir vakar išsiaiškinau, kad tai buvo Louis!"

"No way bitch.." Pasakė Martin ir nusijuokė.

O Stella stovėjo su atvipusiu žandikauliu.

"Tai puiku! Aš manau, kad čia likimas." Pasakė Stella.

"Eik sau, Stel, aš netikiu tomis nesamonėmis." Nusijuokiau.

"Tai nori pasakyti jei Louis pasiūlytų būti jo mergina nesutiktum?" Paklausė su pakeltu antakiu.

"Nežinau, nemanau, kad jis man siūlytų, išvis negalvoju apie tai."

Pamačiau prie mūsū ateinantį Harry.

"Sveiki!" Pasisveikino.

"Labas." Šyptelėjo Stella.

O su Martin jie sukirto rankomis.

"Harry, jei ką klaustų Tomlison, tu mano vaikinas." Pasakiau su šypsena.

"Hey ar nepergreit?"

"Na aišku neištikro. Tu juk mano draugas padarysi man paslaugą, taip?" Paklausiau ir viena ranka apsikabinau Harry per liemenį.

"Uhh.. tai aišku juk žinai, kad tau niekad neatsakyčiau, Ci.' Pasakė su šypsena.

"Ačiū." Pasakiau.

Nuaidėjo universiteto skambutis, skelbiantis paskaitų pradžią. 

Mr. Scot su šypsena veide pasirodė prie mūsū.

"Ochh.. šūdas palikau literatūros rašinį." Pasakiau Harry.

"Nebijok jis pas mane. Žinojau, kad tu jį paliktum."

"Ačiū." Ir vėl padėkojau jam.

"Ką tu darytum be manęs aš gelbsčiu tavo dailų užpakalį nuo bėdų. Kaip ir tu manąjį."

"Juk tam ir yra draugai." Su šypsena pasakiau.