fucking crazy // lwt

26

Ciara.

Važiavome visi trys paiimti Niall ir Louis iš baro, nes jie jau buvo visiškai nusitašę, bent jau taip supratau iš Niall šnekos.

"Aš dar kartą atsiprašau,Ci." Pasakė Stell ir apsikabino mane.

"Nieko, viskas pamiršta. Kartais vaikinai visai apsuka galvas." Pavarčiau akis.

"Taip kaip ir tavo galvelę susuko Louis." Iš priekio pasakė Martin.

"Tylėk, jei vairuoji tai daryk tai ir toliau."

"Nereikia to neigti, maže." Nusijuokė Martin

"Kas jums su ta maže?" Paklausiau.

"Louis tave gali vadinti mažyte, o mes maže tavęs vadinti negalime?"

"Tai na tiesiog..." Pradėjau mikčioti.

"Dieve ne, jis tau patinka!" Sušuko Stella.

"Ar būtų blogai mei pasakyčiau, kad daugiau nei patinka?"

"Ką?" Abu sutrikę paklausė.

"Aww pagaliau mūsų mažytė kažką įsimylėjo." Pasakė Martin ir sumušė kumsčiais su Stella.

"Tylėkit!"

<...>

Pasiekėme barą. Niall vos nusėdėjo savo vietoje.

"Labas, Zayn." Pasakiau ir apkabinau jį.

"Labaas." Nusijuokė.

"Truputį per daug išgėrei nemanai? Na bet nesvarbu kur Louis?" Paklausiau.

"Ahh.. na, amm. Tu to nenori žinoti." Suvebleno.

"Sakyk." Paraginau.

"Antrame aukšte. Antrame kambaryje."

Prieš nueinant išgirdau Zayn sakant kažką panašaus į 'istorija kartojasi.'

Priėjusi prie durų supratau ką norėjo pasakyti Zayn.

Iš kambario sklido aimanos.

Tai turbūt Caitlyn, kalė..

Prie manęs iš kažkur atsirado Stella.

"Ką čia veiki? Mes Niall įsodinome į mašiną, su didelėmis pastangomis."

'Ochh. Louis.' Išgirdome aimanas.

"Amm.. Aišku kas čia vyksta." Pasakė Stella.

Sukandau apatinę lūpą, nes ji pradėjo virpėti.

Stella priėjo ir apkabino mane. " Ša, viskas gerai." Ji ramino mane. "Nueik ir užklupk juos." Pasakė ji.

"Aš su juo net nedraugauju! Kokio velnio, ką aš jam pasakysiu?"

"Tai jei jis nori duotis su tavimi, tegul nesiduoda su kekšėmis." Pasakė.

Aš tiesiog drebėjau iš pykčio. Jis toks melagis.

"Galit važiuoti ir parvešti Niall, o manęs atvažiuosit vėliau." Suspaudžiau kumščius.

Ji nenorėjo man prieštarauti ir greitai linktelėjo.

Aš stovėjau prie durų ir padėjau ranką ant durų rankenos.

Staigiai įėjau ir ką aš pamačiau mane vertė vemti.

Daugiau nesimylėk su juo. Prabilo mano pasąmonė. Nekęsk jo. Užmušk.

Arba priversk jį tave įsimylėti ir kovoti, kol dar neužmušei. Priversk jį jaustis kaltu.

"Šūdas, nemaniau jog šis kambarys užimtas." Sumurmėjau. "O dieve ir čia pats Tomlinson!" Surikau. "Atleiskit, mokytojau!" Greit surikau apsimesdama.

Vaidinsi ribą, kad jis tik mokytojas Ciara!

"Ciara!" Louis sustojo dulkinęs tą kekšę, bet mano akys vėmė ir aš išėjau iš to kambario.

"Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt." Kartojau tyliai ir su lig dešimt duris užsitrenkė ir Louis išėjo pro duris.

"Ciara, aš labai atsiprašau..." Jis priėjo prie manęs ir bandė apkabinti.

"Tomlinson, atleiskit, bet man nerūpi. Jūs mokytojas - aš mokinė." Pasakiau paprastai ir stengiausi išlaikyti nepradėjus verkti, nes gerklėje stovėjo gumulas.

"Ciara, nebūk ožka. Nepradėk ribų." Jis susiraukė.

"Aš nieko nedarau. Bet tikrai Louis nekenčiu tavęs. Tu, žinai ką tau jaučiu ir kelintą kartą viską suknisi su kitom. Man šlykštu. Gal tu kokiomis ligom sergi..." Sumurmėjau.

"Ciara..."

"Patylėk. Baikim viską, kad ir kas čia buvo. Ir nebandyk jokiais bučiniais taikytis. Ačiū!" Sušukau ant jo.

"Geras." Jo balsas buvo šaltas it ledas.

Jam nerūpi? Visiškai nerūpi!