fucking crazy // lwt

27

Ciara.

"Tikrai geras, Tomlison." Taip pat šaltai pasakiau.

"Na, c'mon." Pasakė ir priėjo prie manęs.

"Nelįsk prie manęs. Tu man šlykštus." Pabrėžiau žodį šlykštus. Nusišluosčiau išriedėjusias ašaras.

"Tik nereikia. Bet žinai, aš įsivaizdavau tave." Šyptelėjo.

Sekundei lyg ir apsidžiaugiau.

Bet tada supratau, kad jis kątik dulkinosi su ta kekše ir dabar mane lygina su ja.

"Šlykštus." Pakartojau.

"Tik nereikia, nebūk kaip užsikirtusi plokštelė." Pavartė akis.

"Tu avigalvis, Louis. Ar aš ką tik pasimylėjau su kažkokia, kekše?" Piktai paklausiau. Mano susierzinimas pasiekė maksimalų lygį.

"Ko tu nori, gerai tai buvo klaida. Patenkinta?" Piktai suurzgė jis.

"Klaida, taip, aišku. Tik vėliau nesakyk, kad buvai girtas." Piktai atšoviau.

Jis priėjo arčiau manęs ir norėjo uždėti ranką ant mano veido.

Ir nežinau kas man pasidarė, bet buvau tokia supykusi, kad vožiau jam antausį.

Jo veidas pasisuko į kitą pusę.

Atrodo, kad man nusmelkė visą kūną.

Apsisukau eiti, bet jis mane pačiupo už riešo.

"Neliesk manęs, Tomlison, įspėju!" Sušukau ir ištraukusi ranką iš jo rankos nusileidau į apačią.

Lauke manęs jau laukė Stella su Martin.

Įsėdau į mašiną ir mano rankos nesiliovė drebėjusios iš įsiučio.

Ir dėl to, kad trenkiau Louis, savo Louis..

Nesusilaikiau ir pradėjau verkti.

Stella uždėjo ranką man ant peties.

Grįžus pas mane namo. Atėjome į vidų.

Kai jau sėdėjome mano kambaryje Stella pagaliau pralaužė tylą.

"Tai kas buvo? Na poto kai nuėjai į kambarį?"

"Jis mylėjosi, su ja! Aš vos neapsivėmiau." Vos pratariau pro ašaras.

"Ar tu pakalbėjai su juo, gal viskas buvo netaip?" Paklausė Martin.

"Tai nebuvo panašu į kalbėjimą grėčiau vienas ant kito rėkimą. Kaip viskas galėjo būti netaip, jei jis mylėjosi su kažkokia  kale!"

"Taip tu teisi." Apkabino mane Martin.

"Ir aš jam trenkiau. Pasakiau, kad jis man šlykštus ir kad neliestų manęs." Įkvėpiau oro.

"Taip jam ir reikia, jis subingalvis, visai kaip ir Liam." Pasakė Stella ir taip pat mane apkabino.

"Visai nepadedi." Pasakiau.

<...>

Aš dabar galėčiau kažką pasmaugt. Ir aš žinau kaip atkeršysiu Louis.

Žaisiu tą patį žaidimą kaip ir jis.

Žinoma, nieko nesakysiu apie tai Stellai ir Martin, nes jie pasakys, kad aš išprotėjau.

Aš permiegosiu su vaikinu ir rėšiu jam į akis, kad jis man nerūpi ir seksui susirasiu daug geresnį žmogų.

Mums prasidėjo šiandien trimestro atostogos. Ir man gali būti negerai, kad aš nesilankiau prieš tai visą savaitę universitete.

Nors man tai nerūpi.

Vakar visą likusią dieną gulėjau lovoje, o Niall neatkreipė dėmesio, nes tik vakare atsikėlė ir jam vis dar pagirios ir ryte.

Mes turime dvi savaites atostogų ir tai taip gerai.

"Ciara, ar viskas gerai?" Niall įėjo į mano kambarį ir aš truktelėjau pečiais. "Aš noriu pakalbėti apie Louis, galiu?" Jis atsargiai paklausė.

Aš linktelėjau ir pasitraukiau, kad jis atsisėstų ant lovos.

"Louis yra žaidėjas, Ciara. Jis kai pirmą kartą pasimylėjo su nugirdyta paaugle jis pasidarė žaidėjas. Nenoriu, kad tu prisigalvotum nekokių dalykų ir kurtum svajones apie jį."

"Aš buvau ta paauglė..." pasakiau tyliai sukandus lūpą.

"Ką?" Niall akys patamsėjo ir jis atsisuko į mane.

"Pirmas vakarėlis į kurį mane nusivežei.. Zayn vakarėlis ir aš labai daug prisigėriau ir žinau, kad tai buvo, o mes su Louis kai kalbėjomės atkapstėme visa tai." Sukau nematomus rutulius sau ant kojos.

"Šūdas." Niall pasakė. "Vakar Louis tave įskaudino?"

"Ką? Ne! Na.. Mes nesame kažkas, kad aš turėčiau teisę būti įskaudinta."

"Na, supranti nesu koks romantikas ar kažkas panašaus, bet širdžiai neįsakysi, Ciara. Ir aš noriu tau padėti, nes aš turiu instinktą tave saugoti. Ir aš nenoriu, kad ir koks avigalvis mano draugas tave skaudintų." Niall mane apkabino, o aš prisiglaudžiau prie jo saugios krūtinės.