2.5

1.5K 156 3
                                    

Ciara.

Louis kilstelėjo mano smakrą ir nuvalė ašarotas akis.

Tada staiga pasilenkė ir sujungė mūsų lūpas.

Nežinokau ar atsakyti jam, nes ištikro esu su Harry.

Bet pasidaviau tam geram jausmui ir atsakiau į Louis bučinį.

Įvėliau rankas į jo plaukus.

Kaip buvau jo pasiilgusi, jo švelnių lūpų ant savo.

Atsitraukiau nuo jo kai pritrūko oro.

"Užeik." Pasakė Louis ir įsitempė mane už rankos.

Apsidairiau ir viduje buvo dar gražiau nei lauke, Zayn turbūt nemelavo, kad jo sąskaita su su septyniais nuliais.

"O čia gražu." Bandžiau užmegzti pokalbį.

Louis priėjo arčiau.

Ir dabar galėjau jį matyti iš visai arti.

Tos pačios nuostabios mėlynos akys ir rudi išsidraikę plaukai. Dabar jis turėjo maža barzdelę, kuri atrodė karštai ant jo.

Priėjau arčiau ir uždėjau delną ant jo skruosto.

Aš jo velniškai pasiilgau neįsivaizduoju, kaip be jo išbuvau tiek laiko.

Louis uždėjo savo ranką ant mano rankos.

O laisva prisitraukė mane į savo glėbį.

Nežinojau ką daryti, taigi paprasčiausiai apkabinau jį per liemenį, nes apkabinti jo kaklą buvau per žema.

Louis padarė tą patį ir panardino savo veidą mano plaukuose.

Nesupratau ką jis daro.

"Jie visdar kvepia vanile." Sušnabždėjo.

"Tu atsimeni?"

"O kaipgi." Pasakė ir perbraukė ranka per mano plaukus.

"Jie ilgesni, man patinka. Bet kodėl rožinei?" Nusijuokė.

"Tylėk, Stella sumaišė butelioko numerį." Pavarčiau akis. "Rytoj eisiu į kirpyklą."

"Kaip seniai tave mačiau. Dieve, tu visdar tokia pat mažytė ir miela. Tie plaukai tinka tau."

Pajutau kažką keistą pilve, ko nejuntu su Harry.

"Louis." Pasakiau ir pasistiebiau ant pirštų galiukų, kad galėčiau jį apkabinti.

Louis suprato, kad man sunku pasiekti, taigi pakėlė mane ir aš užšokau ant jo liemens.

Apsikabinau jį ir panardinau galvą jo kaklo įlinkyje.

"Louis, aš velniškai atsiprašau Harry man nieko nesakė. Ir aš aprėkiau tave parke, kaip paskutinė kvailė. Nors aš turėjau tavęs atsiprašyti. Ir tas tavo laiškas..."

Louis neleido ižbaigti ir pabučiavo mane.

Jis atsitraukė. "Aš taip pat buvau kaltas, kad daviau laišką Harry ir neišdrįsau pasakyti tau visko į akis, turėjau suprasti, kad viskas pasisuks tokia linkme."

"Bet aš deja neturiu teisės tavęs čia bučiuoti..."Nuleidau akis ir greitai atsitraukiau nuo jo.

"Prašau, Ciara..." Louis akys buvo liūdnos.

"Aš neturiu teisės..."

"Na jei tu taip sakai..." Jo balsas sudrebėjo.

"Bet um, aš noriu pabūti su tavimi..." Jis išsišiepė tai išgirdęs.

"Mažyte!" Jis nusišypsojo dar kart kilsteldamas mane nuo žemės ir apsukdamas ratu.

Aš sucypiau tyliai.

<...>

Mes su Louis gulėjome ant jo patogios didžiulės lovos.

Ir jis čia gyvena vienas.

"Tavo krūtinė padidėjo..." Louis nisijuokė.

"Ša, Louis!" Prunkštelėjau.

"Ir o dieve neseniai buvai paauglė atėjusi pas mane į būrelį, o dabar... tau jau devynioliką."

Jis žvelgė į mane. Mes abu gulėjome ant šono.

Tu, turi Harry tai, net nebandyk dulkintis su Louis.

Bet tu žinai, kad Louis yra karštas ir tu vis dar mėgsti jį.

Rodos mano nelaukiama pasąmonė prabilo.

Tiesiog nesugebėjau valdytis ir įsisiurbiau Louis į lūpas.

Bučinys buvo karštas. Pilnas emocijos ir meilės!

Šūdas.

Louis kūnas užgulė manąjį. Jo lūpos nukeliavo mano kaklu, o tada vėl prie lūpų.

"Aš išduosiu savo vaikiną..."

"O kas sakė, kad mes iki šio daeisime?" Sukikeno Louis ir man pasidarė gėda.

"Niekas..." Mano skruostai paraudo ir aš nustūmiau Louis nuo savęs.

"Manau, kad tu esi išdykėlė..." Louis nusijuokė ir vėl žvelgė į mane.

"Kaip tu taip išgarsėjai?"

"Tu, manimi nesidomėjai?" Louis paklausė.

"Nedrįsau."

"Na, aš gavau labai gerą kontraktą."

"Tai tu vėl važiuosi į Vokietiją?" Louis papurtė galvą.

"Ne, dabar pasiėmiau metams atostogas." Jis šyptelėjo man.

"Suprantu." Tyliai pasakiau. "Manau, man metas, Louis..." Užmerkiau akis ir vėl atmerkiau.

Bet Louis tylėjo, atrodo esą susimąstęs ir nereagavo.

Louis gimtadienio proga dar viena dalis :D NUOMONIŲ!

fucking crazy // lwtWhere stories live. Discover now