fucking crazy // lwt

30

Ciara.

Norėjau šypsotis. Mirti iš laimės, bet tai buvo tik iliuzija. Žinau, kad jis tiesiog tai pasakė.

Kai ta raudonplaukė nepatenkinta nuėjo, mes su Louis tylėdami nuėjome į virtuvę.

Jis žiūrėjo ko išgerti, o aš atsisėdau ant stalo paimdama raudoną plastikinę stiklinę nuo stalo.

"Ar šešiolikmetei teisėta gerti?" Louis nusijuokė ir atsistojo man tarp kojų vienoje rankoje laikydamas tokią pat raudoną stiklinę.

"Na, nėra teisėta. Bet tu nesi mano tėtis. Iš ties dabar niekam nerūpi ar paaugliai geria ar ne." Truktelėjau pečiais.

"Tiesa..." Louis atrodo kažką mąstė.

"Kodėl pasakei, kad aš tavo mergina tai raudonplaukei?" Tiesiog mano protas senai norėjo tai pasakyti, o liežuvis nepagalvojęs tai ir pasakė.

"Nes tu esi kitokia. Nenoriu, kad visos kekšės galvotų, kad tu tokia pat. Tu, nesi tokia pat. Tu, man patinki. Ta prasma atleisk aš nemyliu tavęs, bet tu man patinki tikrai.." Jis menkai šyptelėjo.

Žinoma man liūdna, kad jis nejaučia to pačio, bet JIS MANE MĖGSTA!

Aš lėtai sujungiau mūsų lūpas. Šis bučinys buvo toks retas. Jame buvo jausmų.

Kažkas atsikrenkštė nuo ko mes krūptelėjom ir atsisukome į žmogų, kuris viską sutrugdė.

"Atleiskit, bet teks nuvilti. Stalo naudoti negalima. Ant jo aš valgau." Mergina pasakė šaltai ir tai man jau ta pati matyta raudonplaukė.

"Ačiū, kad pasakei. Maniau, kad tu iš vis nevalgai." Louis pavartė akis ir nusitraukė mane nuo stalo ir ranką permetė aplink mano pečius.

Mes nuėjome į svetainę ir aš toliau nežinojau kur mes einame tik staiga Louis sustojo ir jo mėlynos akys atrodo degino mane iš vidaus ir aš puikiai žinau, kad jis dabar kažką pasakys.

"Žinok, kad tu tikrai man patinki. Daugiau nei patinki, bet yra viena priežastis dėl ko mums nepavyktų."

"Tai nori pasakyti, kad mane myli?" Nesitvėriau savame kaailyje.

Louis jau norėjo žiotis.

Bet prieš mus išdygo Harry.

"Sveikučiai." Išsišiepė jis.

"Harry aš užmušiu tave prisiekiu."

"Kažkam bloga, nuotaika?" Paklausė jis.

"Tu dabar labai sutrugdei, labaii."

"Koks skirtumas. Jūs nesilaižėt, tai netaip ir svarbu." Pavartė akis.

"Eime įkvėpti gryno oro." Pasakiau ir pačiupau Louis už rankos.

Praeidama paėmiau stiklinį butelį pripildytą kažkokio skysčio.

Užsiverčiau butelį.

"Ramiau, čia degtinė." Pasakė Louis.

Išėjome į lauką.

Louis išsitraukė cigaretę.

"Duok vieną." Pasakiau.

"Ne, neleisiau tau nuodyti savęs."

"Tu tai darai, tai kodėl aš negaliu? Niall visada sako, kad tai jį atpalaiduoja." Truktelėjau pečiais.

"Aš nerūkysiu." Pasakė ir numetė savo dar nepridegta cigaretę.

Tolėliau pamačiau Stella ir ji su kažkuo laižėsi.

"Ar ten ne tavo, draugė?" Paklausė Louis.

"Taip, manau. Palauk čia einu pažiūrėti su kuo ji."

"Einu kartu." Pasakė Lou.

Priėjau prie jos ir pamačiau, kad tai Martin.

Stiklinis butelis buvęs mano rankoje nukrito ant žemės suduždamas į mažytes šukeles.

"KAS PER ŠŪDAS!?" Užrikau. "ŠŪDAS!"

Martin atsisuko didelėmis akimis į mane.

Louis stovėjo ir juokėsi.

Stella pasislėpe už Matin peties.

"Ar jūs girti? Ar kas per velnias?" Paklausiau.

"Ne." Abu tyliai atsakė.

"Tai jūs tikrinat ar Martin tikrai gėjus, kaip ir aš tada?"

"Manau, kad aš negėjus."

"Tai jūs." Parodžiau pirštu į Stelle vėliau į Martin "kartu?"

"Aha. Na nevisai.." Neleidau jiems užbaigti.

"Tai šaunu aš visada maniau, kad jūs turite būti kartu. Bet kodėl man nepasakėt?"

"Bijojom?" Vėl abu pasakė.

"Mulkiai." Pasakiau ir priėjusi juos apkabinau.

"Mane priimsit?" Paklausė Louis.

"Ateik." Pasakiau.

"Bet klausykit, mūsų šutvė neiširs?" Paklausiau.

"Žinome, kad ne." Pasakė Martin su Stella.

Jei 30 dalis!

Ir sorry už neįdomią ir trumpą dalį ):

Kaip visada norime nuomonių!