Aštuoniolikmetė Ana net nenumanė kaip jos gyvenimas pasikeis po atsikraustymo į San Franciską. Ji tapo mokyklos pažiba, o populiariausias miesto vaikinas Nikas rodo jai simpatiją. Bet netrukus Anos ir Niko laimę pakerta Anai diagnozuota mirtina liga.
Rodos mes taip susiglaudę gulėjome visą naktį. Atmerkiau akis ir Nikas nusišypsojo. Jis mane stebėjo kol miegojau. Paglostė mano skruostą ir pabučiavo į kaktą.
-Labas rytas, miegale.-sušnabždėjo tyliai man į ausį.
-Labas rytas.-nusišypsojau ir pajaučiau skruostu besiritančias ašaras. Aš buvau pati laimingiausia pasaulyje.
Atsisėdusi pajaučiau kažką negero. Tą iškart pastebėjo Nikas. Jis taip pat atsisėdo ir pažiūrėjo į mane.
-Kaip jautiesi?-pasiteiravo Nikas, nujausdamas, kad man negerai.
Aš atsisukau į jį su ašarom akyse. Vien iš mano žvilgsnio buvo aišku, kad man labai blogai.
-Nuvešk...į ligoninę.-neaiškiai su pauzėmis ištariau.
Nikas atsistojo, paėmė mane ant rankų, prisiglaudė prie krūtinės ir išbėjo link ligoninės. Kadangi ji buvo arti tai Nikas nepavargo. Mano akys pradėjo merktis. Nebeišgalėjau jų nulakyti atmerkus. Praradau sąmonę.
***
Kai atsimerkiau, šalia manęs sėdėjo Nikas ir mane stebėjo (kaip ir praeitą kartą kai buvau ligoninėje). Mano rankoje buvo kateteris. Lašejo lašelinė. Akimis ištyrinėju visą palatą. Tada pastebiu kitą merginą gulinčią netoli manęs. Ant jos kortelės buvo didelėmis raidėmis užrašyta:
Koma, paskutinė vėžio stadija.
Regis ne aš viena būdama tokia jauna prarandu gyvenimą. Mūsų su Niku žvilgsniai vėl susitiko. Jis nusišypsojo.
-Kaip jautiesi, princese?-prabilo pagaliau jis.
-Geriau nei zombis.-Atsakiau
-Na vadinasi neblogai jauties.-sukikeno ir šyptelėjo.
Į palatą įsiveržė mano daktarė ir seselės.
-Panelė Ana Brenda Contreras skubiai vežama į operacinę! Panelė Sara Khan skubiai į procedūrinį!-paliepė daktarė Elizabeta.
-Kas vyksta?-paklausiau. Deja man niekas neatsakė. Seselės perguldė mane į kitą lovą ir išvežė. Per duris stebėjau Niką. Jo žvilgsnis buvo liūdnas. Jis žinojo, kad mane reikės operuoti.
Įvažiavome į operacinę. Pasiruošę čia jau stovėjo 8 medikai. Jie laukė manęs. Vienas iš jų priėjo prie manęs.
-Sveika, Ana. Nebijok neskaudės.-atkišo švirštą ir suleido man kažkokį skystį.
-Kas čia vyksta?!-surėkiau. Niekas man neatsakė. Akyse pradėjo temti ir aš atsijungiau. Nieko nejaučiau ir nieko negirdėjau. Jaučiausi pasakiškai, tik nežinojau ką daryt.
Pajaučiau ekstazę. Iš viršaus mačiau save gulinčia opericinėje. Man operavo skrandį. Aparatas rodantis širdies darbą rodė tiesią liniją.
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
Nedaug žinojau apie mediciną, tačiau supratau, kad mirštu,o gal jau ir miriau. Kai supratau jog mano širdis nebeplaka nusileidau prie savo kūno ir į jį susiliejau. Regis vos išgyvenau.
