Man tavęs reikia...

3 skyrius

Aš susikausčius stovėjau ir nekantravau sužinoti su kuo gi aš sėdėsiu visus mokslo metus, o gal ir ilgiau. Mano galvoje sukosi klausimai "Ką Nikas kalbėjo su mokytoju?" "Kodėl Nikas į mane žiūri?" ir daugelis kitų klausimų į kuriuos atsakymo tikriausiai ir negausiu...

-Ana sėdės su Hariu,- ištarė mokytojas ir pasisuko į Niką. Nikas buvo susiraukęs ir kupinas nepasitenkinimo.

Svarsčiau "KAS TAS HARIS?" , tikriausiai dar vienas klasės šlykštynė. Bet tada jį išvydau šalia savęs.Haris buvo aukštas, rudais ir garbanotais plaukais, raumeningas. Tada supratau, kad jis irgi klasės numylėtinis.

-Sveikutė.-ištarė meiliu balseliu.-tai ką, sėdėsim kartu?-šyptelėjo ir parodė savo tobulai lygius, baltus dantis.

Akies krašteliu žvilgtelėjau į Niką, jis liūdnai stovėjo ir stebėjo mus su Hariu. Mokytojas Niką paskyrė sėdėti su Keise. Keisė mano manymu buvo gražiausia mergina iš klasės. Tikrai verta Niko dėmesio. Ilgai nedelsiau ir atsisėdau šalia Hario taip ir neatsakius jam.

Haris visą pamoką žiūrėjo į mane ir man pasidarė nejauku.

-Ko žiūri?-pyktelėjau

-Graži, todėl ir žiūriu.-meiliai atsakė.

-Netrukdyk, aš klausausi mokytojo.-nusisukau nuo Hario ir pradėjau spręsti uždavinius kuriuos pasakė mokytojas.

Suskamba skambutis. Dėl kažkokio posėdžio mokyklos valgykla buvo uždaryta, todėl reikėjo susirasti vietelę pavalgyti. Pasisuku nuo valgyklos durų ir atsirenkiu į raumeningą Hario krūtinę.

-Nerandi kur pavalgyt?-nusišypsojo Haris.

Linktelėjau. Nepažinojau mokyklos, todėl vienintelė normali vieta pavalgyti man atrodė valgykla.

-Eime, žinau puikią vietelę, niekas netrukdys mums.-mirktelėjo.

MUMS? Ką jis turi omeny?

Haris apsikabino mane per liemenį ir nusivedė į mokyklos rūsį. Dvokė pelėsiu, bet pavalgyti čia galiu. Dar kai man kompaniją palaikys gražus vaikinas.

-Na, gera vietelė?-šyptelėjo Haris.

-Labai ramu, man čia patinka.-tyliai atsakiau.

Jis paėmė mano rankinę ir padėjo ant žemės. Ir aš net nepastebėjau, kad aš jau prispausta prie sienos. Nespėjus nė mirktelėti, jis jau laiko mane, viena ranka stipriai sugriebęs už riešų ir iškėlęs man rankas virš galvos, remdamas prie sienos klubais. Kita ranka suima plaukus ir trūktelėdamas pakelia galvą, o tada įsisiurbia į lūpas. Tai skausminga, bet dar pakenčiama. Sudejuoju bučiuojama Hario, lūpos prasiskirdamos atveria kelią. Jis iš karto tuo pasinaudoja ir įgudęs jo liežuvis ima tyrinėti mano burną. Taip manęs dar niekas nebučiavo. Susivokiau kas vyksta ir nustūmiau Harry nuo savęs. 

-Ką darai!-šūktelėjau.

-Kai tu nervuojies tu dar saldesnė.-apsilaižo lūpas.

Aš paėmu rankinę ir išskuodžiu į pamoką.