Aštuoniolikmetė Ana net nenumanė kaip jos gyvenimas pasikeis po atsikraustymo į San Franciską. Ji tapo mokyklos pažiba, o populiariausias miesto vaikinas Nikas rodo jai simpatiją. Bet netrukus Anos ir Niko laimę pakerta Anai diagnozuota mirtina liga.
Atsimerkiau ir trenkiau per žadintuva, kad neskambėtų, bet nesėkmingai. Nikas miegojo, o žadintuvas "klykė". Prisiminiau kur šiandien man reikia nueiti.
-Velnias! Pramiegojom, Nikai!-sucypiau.
Mums šiandien reikia nueiti pas daktarę Elizabetą. Ji pasakys kiek liko man gyventi, nes aš jau viršiju nustatytą laiką. Nustojau sakyt frazę "YOLO", nes dabar man ji atrodo niekam tikus.
Pašokom iš lovos ir puolėm ruoštis. Apsivilkau pirmus drabužius kurie pasitaikė, neturėjau laiko viską derinti. Išskuodėm ir po kelių minučiu jau sėdėjom laukiamajame ir laukėm kol mane pakvies. Staiga pro duris žengtelėjo seselė su lapeliu ir greitakalbe pasakė žmogaus vardą kuris turės eiti į kabinetą.
-Panelė Ana į kabinetą.
Atsistojom ir Nikas paėmė mano ranką ir šyptelėjo.
-Viskas bus gerai.-tyliai pasakė.
Aš linktėlėjau. Man kaupėsi ašaros, o aš net neįėjau į kabinetą.
Peržengiau slenkstį ir pamačiau daktarę rodančią į kėdę šalia savęs.
-Prisėsk.-griežtai ištarė.
Paklusau ir atsisėdau. Daktarė buvo ne Elizabeta. Ant jos kortelės buvo parašyta "Vyr. Gyd. Gloria Govan" ir šalia buvo jos nuotrauka:
Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.
Realybėje ji nesišypso ir nėra tokia jauna. Na ką gi. Kokią gydytoja gavau tokią...
-Na, panele. Gydysim sunkios formos vėžį. Ar taip?-paklausė ji vartydama mano tyrimų knygelę. Aš lintėlėjau pritardama.-Sužinojom apie tavo tėvus.-Kai išgirdau žodį tėvai, man pradėjo tvenktis ašaros.- Jie taip pat sirgo vėžiu ir numirė 25-ių metų. Tai yra labai jauni.-Nikas pamatė kaip aš jaudinuosi todėl spustelėjo ranką.-Matau gavai jų genus. Atlikome čia keletą tyrimų kol tau buvo koma. Ištiesų man labai keistą, kad tave išleido iš ligoninės. Taigi apskaičiavome, kad tau liko metai. Tau prailgino gyvenimo trukmę chemoterapija.
Man labai palengvėjo. Džiaugiausi, kad mudu su Niku gavome daug laiko.
---PO MĖNESIO---
Labai keistai jaučiuosi, lyg pykintų. Mane paguldė į ligoninę dėl mano tokios savijautos. Mane apžiūrėjo visi gydytojai išskyrus ginekologę. Už keletos minučių ji turėtų ateiti.
-Laba diena, panele, ar jūs mane kvietėte?-paklausė gydytoja ginekologė.
-Taip, aš jus kviečiau. Norėčiau pasidaryti echoskopiją, nes mane pykina ir vyksta skonių kaita.-paaiškinau.
-Gerai tuomet eikime į procedūrinį darytis echoskopijos.-šyptelėjo.-O norėsite su ponaičiu eiti?-akimis parodė į Niką.
-Taip.-atsakiau.
Sėdžiu kėdėje atidengus pilva. Man ant jo kažką tepa.
-Na pradedam?-paklausė daktarė.
Giliai įkvėpiau ir atsakiau:
-Pradedam.
Įsijungė ekranas ir matėsi mano pilvo vidus.
-Jau žinau kas jus kamuoja.-ištarė gydytoja. Nikas susidomėjęs paėmė man už rankos.-Jūs laukiatės mažylio.-nusišypsojo.-Sveikinu.
Niko veide atsispindėjo džiaugsmas. Jis mane apkabino ir pabučiavo. Aš šiek tiek sunerimau. Kas augins vaiką?
