9 skyrius

357 22 0
                                    

Atsikėlusi supratau jog guliu kitoje palatoje. Aplink mane beveik mirę žmonės. Nedelsiant supratau, kad man paskutinė vėžio stadija. Apsidairiusi neradau Niko. Šiek tiek nuliūdau, nes jis vienintelis žmogus su kuriuo jaučiuosi laiminga ir saugi.

-O, jau atsibudote.-prie manęs priėjo nepažįstamas vyriškis.-jūs esate onkologinių ligų gydymo skyriuje. Pirmą kartą matome tokį keistą vėžį. Jūs būsit išleista namo rytoj, bet prie jūsų visą laiką bus asmeninė seselė. Jūsų sužadėtinis ją pasamdė.-paaiškino.

Sužadėtinis? Kas per?...Kodėl jis pamelavo, kad mes susižadėję? Ehhh Nikas...

-Kur jis?Ar galėčiau jį pamatyti?-paklausiau.

Ponas linktelėjo ir pro duris įėjo Harry. 

-Harry?! Ką tu čia veiki?!-nustebau.

-Sveikutė, kaip jautiesi? Ar pasiruošusi kelionei namo?-mirktelėjo Harry.

Nesuprantu kas čia vyksta. 

-Gal galėtumėte palikti mus vienus?-paklausiau pono. Jis linktelėjo ir išėjo iš palatos.

-Sveikutė.-Harry priėjo prie manęs ir puolė bučiuoti kaklą.

-Harry liaukis!-riktelėjau.-Mes tik draugai, o gal ir mažiau nei draugai.

-Kaip tai? Juk mes susižadėję. Nepameni?-paklausė Harry.

-Gal aš ir sergu vėžiu, bet man ne amnezija, kad užmirščiau visą savo gyvenimą.-pavarčiau akis.-Ko tu iš manęs nori?

Harry atsisėdo šalia.

-Tavęs.-pabučiavo į lūpas, bet aš į bučinį neatsakiau.

-Dink man iš akių, sužadėtinis matai atsirado.-pasakiau.

Jis nieko nelaukęs išėjo. Man palengvėjo, bet tuomet kur Nikas?

Išgirdau klyksmą. Jis garsėja ir atrodo, kad ateina link manęs. Pro duris išniro Harry tempdamas Niką. Nikas buvo visas kruvinas ir matėsi, kad jam lūžusi ranka iš jo riksmų. 

Pašokau iš lovos ir surikau.

-Ką tu jam padarei?!Niekšas!

-Jeigu tu nebūsi mano, tai nebūsi niekeno!-nusikvatojo Harry ir spyrė Nikui į tą vietelę.

Aš atsistojau ant kojų nuo spintelės pagriebiau peilį ir svirduliuodama einu link Niko. Užsimojau peiliu. Peilis įsmigo Hariui į ranką ir jis klykdmas išskuodė iš palatos. Jis rėkė:

-Gelbėkit, ten beprotė!

Pritūpiau prie Niko ir pažiūrėjau į jo veidą. Jis buvo visas sudraskytas ir kraujavo. Paėmiau vaistinėlę kuri buvo po lova. Nuvaliau kraują ir dezinfekavau žaizdas. Pakvieciau seseles ir jos padejo man jį įkelti į lovą. Jam reikia atgauti jėgas,o aš atsiguliau šalia. Vos prabudęs jis mane pabučiavo ir pasakė:

-Tu geriausias dalykas kuris įvyko mano gyvenime.-nusišypsojo.

-nusišypsojo

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Man tavęs reikia...Where stories live. Discover now