Man tavęs reikia...

19 skyrius

Per 9 mėnesius pasikeičiau. Man daugiau niekas nerūpi išskyrus Niką ir karą. Būčiau buvusi labai lanksti ir stipri jeigu ne tas pilvas. Savaitės bėgyje turėčiau gimdyti. Nikas labai pergyvena, nes žino, kad kai gimdysiu man yra tik 50% galimybė išgyventi. Tuo labiau jeigu ir išgyvenčiau greitai mirčiau nuo vėžio.

-Ei, kareivuk, ką čia išsidirbinėji?!-išrėkiu.-Visiems kareiviams buvo liepta skubėti į pratybas, o ne persirenginėti.

Kareivis tik linktelėjo. Juk visi žino, kad kalbėti galima tik gavus vieno iš generolų leidimą (mano, Niko arba Tomo)

Pratybos vyko sklandžiai. Bet staiga man prasidėjo gimdymas. Nelemtas vaikas. Nikas pribėgo prie manęs su neįgaliojo vėžimėliu ir nuvežė mane į pirmosios pagalbos punktą. Man paruošė palatą.

-Viskas bus gerai.-sušnibždėjo ir spustelėjo mano ranką.

Norėčiau juo tikėti, bet žinau, kad viskas tikrai nebus gerai. 

Palata kaip palata. Labai nemalonu, kad Tomas taip pat turi dalyvaut gimdyme. Labai jaudinuosi, bet dabar nėra laiko sukti galvos. Tomas, Nikas ir seselės liepė man giliai kvėpuoti, bet kaip kvėpuoti kai tave drasko skausmai? Tegul jie pabūna mano vietoj ir tada supras kai beprasmiškai skamba jų žodžiai "Kvėpuok". Pamačiau koks Nikas susinervinęs ,jis negalėjo į mane žiūrėti, nes pamatęs mano kančias norėjo tik sviesti ką nors į sieną. Staiga Tomas pasiūlė man savo ranką, kad man būtų lengviau. Suėmiau jo ranką ir vos nesutraiškiau. Manau man reikia kamuoliuko nuo nervų, gal to nesutraiškysiu. Giliai įkvėpiau. Visa palata nuščiuvo... Netrukus pasigirdo vaiko riksmas. Seselės paėmė ir įviniojo vaiką į rankšluostį. Tiesiau rankas į bandydama paimti vaikelį. Seselė man jį padavusi nubėgo prie Tomo ir jie pradėjo kažką šnabždėtis. 

Prisiglaudžiau vaiką prie savęs. Jaučiau mažą plakančią širdutę. Buvau pati laimingiausia, bet atsisukusi į Tomą pamačiau jo rimtą veidą. Jis linktelėjo seselėms. Jos tučtuojau išplėšė vaikelį man iš rankų ir jis vėl pradėjo rėkti, pradėjau ir aš. Staiga susiėmiau už širdies. Mane pradėjo diegti skausmas ties ja. Jaučiau kaip širdies dūžiai silpnėja. Palata aptemo ir aš pamačiau savo gyvenimo filmą. Mačiau kaip pirmą kartą sutinku Niką, mačiau visą mudviejų istoriją iki dabar. Palatą apgaubė šviesa. atsistojau iš lovos ir pradėjau kilti. Mano laikas žemėje baigtas.