Atmerkusi akis pajaučiau velnišką skausmą. Negalėjau pasijudinti. Netrukus supratau jog atmerkusi akis matau tamsą. Pajaučiau kaip mano ranką kažkas palietė. Nikas?
-Kai jauties?-ištarė balsas, kurį iškart atpažinau. Tai buvo Niko švelnusis balsas.
Pabanžiau pajudinti lūpas, kad atsakyčiau. Nepavyko. Pamasažavau lūpas rankomis. Dabar jau galėjau išspausti keletą žodelių.
-Kas...Nutiko?-Vos suprantamai pasakiau.
-Tave operavo. Daktarai atliko dar vienus tyrimus ir suprato, kad tu vis dar turi 5% galimybę išgyventi. Tau išoperavo auglį esantį skrandyje ir pradėjo chemoterapiją.-Paaiškino Nikas. Pastebėjęs mano keistai lakstančias akis paklausė.-Tu mane matai?
-Ne.-sušnibždėjau su ašaromis rankose.
Nikas paėmė mano ranką, pasilenkė arčiau ir pabučiavo mane į kaktą. Pajaučiau meilės bangą.
-Tu stipri, aš tavimi tikiu.-Tai taręs pasilenkė prie mano veido. Jaučiau jo kvėpavimą. Mūsų lūpos akimirkai susilietė.
Išgirdau kaip atsidaro palatos durys. Moteris su aiškiu ir garsiu balsu prabilo:
-Kaip jaučiamės, panele Ana?-Jūsų draugas jau papasakojo kas jums nutiko?
-Taip, viską pasakiau. Regis ji blogai jaučiasi. Ir nemato.-neramiu balsu pasakė Nikas.-Daktare, pasakykit man. Ar ji pasveiks?
Daktarė Elizabeta galvojo kaip suformuluot atsakymą, nes žinojo, kad aš girdžiu.
-Nesu tuo tikra.-pagaliau atsakė.-Ana nesijaudink. Neliksi akla. Regėjimas pasitaisys maždaug po savaitės.
Man pasidarė silpna. Grimzdau į sapną. Girdėjau žodžius. Nesupratau ar tai realūs šūksniai ar aš vis dėl to sapnuoju.
-Ana, kas tau?!Atsibusk!-Niko balsas.
-Į procedūrinį, seselės dirbam dirbam!
Labai mėgau skaityti knygas todėl tokiose scenose suprasdavau, kad žmogus krenta į komą ir net nenumaniau, kad taip atsitiks ir man.
***
Komoj gulėjau Beveik 2 mėnesius. Savo visą gyvenimą išnaudojau miegojimui...
Kažkas mane pajudino.
-Kelkis Ana.-sušnabždėjo.
Atmerkiau akis, mano regėjimas jau atsistatė. Priešais mane stovėjo Nikas ir daktarė Elizabeta. Jie šypsojosi todėl iškarto supratau jog naujienos geros.
-Tu sveiksti Ana.-Ištarė Nikas kimiu balsu. Manau jis tuoj verks.
Atsisėdau. Jaučiausi tikrai labai žvaliai ir pasiruošusi bėgti maratoną.
-Kada mane paleisit?-pasidomėjau.
-Šią savaitę.-pasakė daktarė ir nusišypsojo.
Vėl pradėjau kosėti. Atkosėjau kraujus. Niko ir Elizabetos šypsenos staiga dingo.
CZYTASZ
Man tavęs reikia...
RomansAštuoniolikmetė Ana net nenumanė kaip jos gyvenimas pasikeis po atsikraustymo į San Franciską. Ji tapo mokyklos pažiba, o populiariausias miesto vaikinas Nikas rodo jai simpatiją. Bet netrukus Anos ir Niko laimę pakerta Anai diagnozuota mirtina liga.