Man tavęs reikia...

17 skyrius

Atplėšiau siuntinį, jame buvo įdėtas laiškas. Kam laišką dėti į milžinišką siuntinį? 

Ana,

Esu labai sužeistas, negaliu pasakyti kur esu nes nežinau ar kareiviai skaitys šį laišką. Aš 

pabėgau iš kalėjimo kol sargybinis nuėjo patikrinti tavo koridoriaus. Tavęs nepasiėmiau kartu,

 nes nebuvau tikras, kad mūsų nesučiups. Nors nepabuvau tenai per ilgiausiai, bet kai ką pavyko

 sužinoti apie tuos kareivius. Jie yra Rusijos armijos dalelė kurios misija užgrobti San Franciską. 

Mes buvome pagrobti pirmieji. Žinau, kad tu priversta tarnauti jiems, bet aš tavęs grįšiu. Pažadu 

ištrauksiu tave iš ten. 

Myliu, Nikas.

Taip ir maniau, kad Nikas gyvas. Jau buvau apsidžiaugusi, bet prisiminiau, kad man skirta bausmė.

3 valandas skaldžiau akmenis, o paskui ant jų miegojau. Nemaniau, kad tai taip paprasta. Kadangi aš laiminga, esu atspari visiems sunkumams.

Kai ėjau atgal į savo kamerą (man neleido gyventi kareivių patalpose) pamačiau Tomo žvilgsnį, jis man mirktelėjo ir toliau puolė į darbus. Akmeniniu veidu ėjau ir praėjau. Tačiau grįžusi į kamerą radau raudonos spalvos vokelį. Ahhh vėl laiškas. Atplėšiau ir puoliau skaityti.

Ana,

Nežinojau, kas yra meilė, kol tavęs nepažinau. Tu praplėtei mano akiratį ir sušildei mano širdį, atrakinai mano sielą ir atidengei tikrąjį meilės veidą. Prašau tavęs vieno paprasto dalyko. Vienos vienintelės vakarienės šiandien.Pasiruošk ir  22 valandą ateik į F sektorių. Nenoriu tavęs versti per prievartą su manim vakarieniauti, tad jeigu neateisi, aš suprasiu.

ღღღღღ

Nikas? Bet ne, jo ne toks raštas. Ir ką reiškia tie simboliai apačioje?Ehh skauda galvą nuo klausimų. Į vakarienę neisiu, nes nežinau kas mane kviečia. Žvilgtelėjau į laikrodį kuris rodė 20:49...Hmm dar spėčiau susiruošt.