- Eeeemmm. Tu ką nors girdėjai ką mes kalbėjom???- paklausė Harutas.
- Nieko negirdėjau. Norit, galime visi pažiūrėt filmą "Išvarymas".
- Ok.
Visi susėdom ant sofos ir žiūrėjom siaubo filmą. Grįžau į kambarį ir nuėjau miegoti. Atsikėlusi ryte apsiprausiau ir nuėjau žemyn. Visi buvo jau atsikėlę. Džeimsas man sušuko:
- Ketę, nori žaisti su kortom? Kas pralaimės turės pasakyti didžiausią savo gyvenimo paslapty.
- Ok.
Aš atsisėdau šalia jų ir mes pradėjome žaisti. Pirmas pralaimėjo Kirlis, o po to Caitlin. Jie išsipasakojo savo paslaptis. Toliau žaidėme ir aš tada pralaimėjau:
- Niu, Ketę. Sakyk savo paslaptį!!!
- Žinau, Caitlin.
Aš atsidusau. Pagalvojau ar tikrai reikia tai sakyt. Nusprendžiau kad taip:
- Gerai, klausykitės. Kaip žinot mano tėvai yra geriausi žudikai. Jie sakė, kad aš irgi turėsiu būti žudikė. Tiesa sakant, gyvenime to niekada nenorėjau. Buvau geras žmogus. Ir dabar nenoriu būti žudikė. Aš tik norėjau, kad mano tėvai manim didžiuotusi. Bet jau per vėlu. Tapau priklausoma nuo žudymo.
Aš nežinojau kaip jie reguos į tai. Tai aš atsikėliau ir nelėkiau į savo kambarį. Visą dieną prabuvau kambarį. Per pietus nusileidau žemyn.
- Visi!!! Vakare eisim vogti Wongers šeimos butą. Supratot!!!
- Taip, Ketę! - Sušuko Kirlis.
- Susiruoškit ginglus, nes kitinu kai ką nežudyt, - pasakius tai nuėjau į savo kambarį. Susiruošiau ir nulipau žemyn. Visi jau buvo susiruošę.
Jau esam Wongers šeimos bute. Teko panaudoti šautuvą. Pasigirdino policijos mašinų kaukenčios sirenos. Policija jau subėgo į vidų.
- Harutai, pasirupink, kad visi išoktų pro langą. Aš islipsiu paskutinė. Prižiūrėsiu jūsų užnugarį. - tyliai pasakiau Harutui.
- Prižadėk, kad grįši.
- Prižadu.
Harutas nuėjo prie komandos ir liepė jiems lipti pro langą. Butas buvo pirmame aukšte. Tai išlipti buvo nesunku.
Išėjau iš kambario ir pradėjau šaudyti vos pamačiusi policininkus. Abu iškarto parkrito. Nužudytų žmonių sąrašas ką tik padidėjo. Dar įbėgo vienas policininkas. Matosi, kad aukštesnių pareigų. Šoviau į atviras vietas, bet jis nenukrito iš skausmo. Nei aimanų!!! Jis šovė man į ranką. Pajutau, kaip jis su kulką man pataikė. Skausmas buvo toks stirprus, kad paleidau šautuvą.
Į kambarį įbėgo dar daugiau pareigūnų. Buvau nuginkluota.Jau sėdėjau kambarį ant kėdės. Prieš mane stovėjo tas pats policininkas kuris pašovė mano ranką. Dar atkeršysiu jam!!!
- Kaip žinau tu esi žudikė Kotryna Burninger kuri nužudė 16 policininkų ir 43 nekaltus piliečius. Kur tavo komanda? - paklausė policininkas.
- Nieko nesakysiu!!!
- Tada turėsiu tave priversti!!!
Jis priėjo prie manęs ie su kumščiu trenkė man per veidą. Skaudėjo, bet nieko nesakiau ir neišsidaviau.
- Hahahaha!!! Galvoji man skaudėjo. Aš juk žudikė, prie to pripratau!!! Valstybės šunyti!!!
- Kaip matau tu pakeli skausmą. Jei nepasakysi kur tavo draugai tai nubausiu tave mirtimi!!!
- Man nerūpi! Žudyk mane, bet jų nerasi!!!
- Kaip nori. Džo, nuvesk ją į kalėjimą!
- Taip, sere...
Na va! Dabar aš mirtininkė. Atleisk, Harutai, bet pažado neištesėsiu...
Aš jau sėdžiu savo kameroje. Daktaras gydo mano ranką nuo kulkos. Ji liko mano rankoje, bet jis ją ištraukė.
- Daktariūkšti, ko tu mane gydai jai aš ir taip mirsiu? Juk aš mirtininkė.
- Daktarams nedvatbu ar žmogus yra žudikas ar mirtininkas, daktaras jį visada pagydis. Beto tu turi širdį. Klausiausi tavo pokalbį su policininku.
- Retai kas sako man, kad aš turiu širdį. Aaaauuuu!!!
- Atleisk. Nenorėjau... :(
- Nieko tokio. Matau tu naujokas, ane? Kažin kodėl tave tokį nepatyrusį atsiuntė pagydyti žudikę?
- Na taip. Aš baigiau mokslus prieš 2 metus. Beto mane kiti pravardžiuoja moksliuku...
- Kas tokie?
- Mano buve klasiokai...
- Ką jie dirbą???
- Vienas pardavėjas, o kitas valstybės tarnautojas.
- Hahahaha!!! Tu toks kvailas! Juk jų darbai tikrai nėra geresni už tavo. Jie pasekė žemiausia lygį, o tu vieną iš aukščiausių. Kokie jų vardai?
- Jefas Drinis ir Deras Bedas...
- Ok. Atkeršysiu jiems už tave!
- Ką!? Tik nežudyk jų!
- Per vėlu. Aš žudikė, o jie mano sąraše.
- Bet juk tu mirtininkė.
- Ką žinai. Gal ištrūkusiu iš čia.
YOU ARE READING
Tobula iš blogos pusės
RomanceSveiki!!! Aš esu Kotryna Bruninger. Draugai mane vadina Kete. Man 20. Esu žudikė. Šioje istorijoje aš jum papasakosiu apie savo gyvenimą ir kaip įsimylėjau. Kas čia tokio baisaus. Juk niekas nedraudžia įsimylėti.