Tobula iš blogos pusės

Penkta dalis

Aš juos išlydžiu pro duris. Namie esu viena, tai pažiūrėsiu filmą. Atsisėdau prie teliko ir jį pradėjau žiūrėti. Po kiek laiko pamačiau, kad jau 22:30. Kur jie taip ilgai? Aš turiu juos patikrinti.

Aš išbėgau iš namų ir užvedžiau mašiną vos kai į ją įlipau. Skausmas draskė man pilvą. Aaaaa!!! Skauda! Nagi!!! Ketę, susiimk!!! Jau pradėjau važiuoti. Užsidėjau savo kaukę ir pasistačiau mašiną ten kur rasčiau tik aš. Tyliai nubėgau į parduotuvę. O NE!!! Pamačiau visą savo komandą atsiklaupusių ant kelių. Ten dar buvo kita žudikų komanda. ŠŪDAS!!! JIE JUOS NUŽUDYS!!! Paėmiau ir šoviau vienam į galvą. Paėmiau tą šautuvą iš kurio nieko nesigirdi kai šauni. Aaaaa!!! Vėl tas skausmas!!! Nusiramik, viskas bus ok! Jie nesuprato iš kur juos pašoviau. Dar šoviau į visus kitus likusius. Jie pargriuvo. BLEEE!!! Pamiršau, kad visalaik būna tas kuris turi stebėti užnugarį. Aš greit apsisukau. Ten stovėjo vyras su juoda kaukę. Jis man su peiliu perbrėžė ranką. Aaaaa!!! Skaudą!!! Iš paskutinių susiėmiau ir šoviau jam į galvą. Jis mirė.

Nubėgau prie savo komandos ir atrišau juos.

- Ketę, tu atėjai mūsų! Aš jau galvojau mirsiu! - iš džiaugsmo sušuko Caitlin.

- Ką jūs be manęs darytumėte! Daviau jum vieną paprastą užduotį, o jūs ir taip nesugebėjote ją gerai atlikti!!! - iš pykčio sušukau aš.

- Ketę, prašau nepyk... - tyliai pasakė Edvinas.

- Greičiau lipkitę į mano mašiną!!! Kai grįšim namo turėsit sutvarkyti man žaizdą!

Jie visi išlėkė iš pradės. Aš nusekiau paskui juos. Įsėdau į mašiną ir suėmiau savo ranką. Ją suspaudžiau nuo kraujavimo.

Grįžom namo. Aaaaa!!! Dabar skaudą ir ranką ir pilvą! Prie manęs priėjo Džeimsas:

- Parodyk man ranką - pasakė Džeimsas. Aš jam atidengiau žaizdą. Jis ją apžiūrėjo. Nuplėšė man rankovę ir subintavo su bintu žaizdą kuri yra ant rankos.

- Geriau?

- Jai neskaitytum velniško skausmo pilve ir rankoje, tai prastai!!! Aš jumis nusivyliau! Daugiau jūsų vienų į apiplėšimus neleisiu eiti be manęs!!!

- Supratau... - pasakė Džeimsas.

- Tu įsivaizduoji kaip aš dėl jūsų nerimavau!!! Buvau jau išsigandus, kad jūs mirsite!!! Jai nebūčiau atvažiavus jau jūs būtumėt mirę!!! - aš net nepajutau kaip man pradėjo bėgti ašaros. Aš jas greitai nusivaliau ir nusisukau nuo Džeimso norėdama grįžti į savo kambarį. Bet ten stovėjo Caitlin, Kirlis, Harutas ir Edvinas. Aš vėl susigraudinau. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai jie mato mane tokia. Aš greitai prabėgau pro juos ir nulekiau į savo kambarį.

Gulėjau lovoje ir galvojau apie šiandieną. Nereikėjo man taip su jais pasielgti. Suteiksiu jiems dar vieną galimybę. Rytoj jie eis vėl į apiplėšimą. Taip begalvodama užmigau.

RYTOJAUS VAKARAS

- Klausykite. Aš negerai su jumis pasielgiau taip jus aprėkdama. Suteiksiu jums dar vieną progą. Tik nepamirškite pastatyti bent vieną žmogų kuris jums saugotų užnugarį. Supratot!?

- Taip, Kete! - atsakė man visi choru.

- Gerai. Tai dabar eikit!!!

Visi išėjo, o aš nuėjau į savo kambarį. Pasinaršiau kompe ir telefone. DZIN, DZIN, DZIN!!! Kažkas paskambino į duris. Juk jie turi raktus. Niekas jų nepamiršo. Kažin kas čia galėtu būti. Nulipau žemyn ir atidariau duris. Ten stovėjo mano buves vaikinas Ignas. Jis ir žudikas. Jis su manim draugavo tik dėl to, kad aš esu geriausė žudikė.

- Ko nori!!!? - sušukau ant jo.

- Tavęs, mažutę.

- Neždiniesi iš čia kol snukio neištaškiau!!!- pasakiau aš. Kaip sakant aš esu labai mandagi.

Iganas priėjo prie manęs ir prirėmęs pradėjo bučiuoti. Šlykštynė jis!!! Su savo koja aš spyriau jam į klyną. Tas susirietė iš skausmo. Ignas atsistojo ir trenkė su kumščiu man per pilvą. AAAAAA!!! Dar į tą pačią vietą!!! Šunsnukis!!! Aš jam daviau per galvą. Taip mes ilgai kovojome. Per kovą kažkaip atsidūrėmė virtuvei. Aš paėmiau ir su peiliu periežiau ranką. Jis paėmė kitą peilį ir man į koją padūrė. Kraujo buvo daug.

Aš išgirdau kaip atsidaro durys. Jau Harutas su komanda įėjo. Ignas nusišypsojo ir nubėgo link jų. ŠŪDAS!!! Aš paėmiau šautuvą ir su sužeista koją nubėgau jam išpaskos.

Ignas stovėjo prieš mano komanda. ŠUNSNUKIS!!! Aš šoviau į Igną ir pataikiau jam į tą vietą kur širdis. Jis mirė.

Aš stipriai kraujavau. Buvau visa kruvina. Atsisėdau ir atsirėmiau į sieną.

- Dieve, Ketę tu kraujuoji! - sušuko išsigandęs Harutas. Aš sunkiai kvėpavau. Skausmas ėjo per visą kūną. Džeimsas buvo mūsų komandos kaip ir daktaras. Jis pribėgo prie manęs ir aš daugiau nieko neprisimenu. Aš buvau susitelkusi į skausmą. Džeimsas man užsiuvo visas pjautines žaizdas. O jų buvo daug. Džeimsas mane aprišo su bintu ir man pasidarė geriau.

- Kas čia įvyko, Ketę?- paklausė Edvinas.

- Mano buvęs vaikinas pasirodė.

- Tai tu jį pradėjai mušti ir jį galiausiai nužudei.

- O tu žinai kas jis yra!? Jis yra Ignas Wagneris. Tas pats kuris nužudė savo šeimą ir gali betką nužudyti jam nespėjus mirktelėti.

- Tai tu mus išgelbėjai... Vėl... Ačiū...- į pokalbį įsitraukė Kirlis.

- Nėra už ką. Svarbiausia, kad jūs esate sveiki... Einu miegoti... Labanaktis...