Tobula iš blogos pusės

Devinta dalis

Išviso jau praėjo mėnesis po mano pagrobimo. Dabar sėdžiu gaujų susirinkime. Viso šito vadas yra Hermelis.

- Panele Bruninger, skiriu tau misija, - kreipėsi į mane vadas Hermelis.

- Kokia?

- Tu turėsi išžudyti vieną gaują, kuri paskelbė informacija apie mus, bet...

- Bet...? - paklausiau jo.

- Bet tu turėsi į savo gaują, kol kas priimti dar vieną žmogų.

- Be problemų. Kur jis? - paklausiau vado.

- Įveskite čia Sairą Smitą! - sušuko vadas savo pavaldiniams.

Kažkur girdėtas vardas. Jaučiu kokios kitos gaujos narys. Aš apsisukau link durų ir žiūrėjau, kas pro jas ateis.

Durys atsidarė ir ten yra...

- Ne!!! Niekuo gyvu!!! Aš jo nepriimsiu!!! - sušukau vadui.

- Kodėl? Juk jis geras žudikas.

- Taip, net labai!!! - sušukau aš.

Aš pakėliau savo maikutę, kad matytusi mano randai. Dar pasoraotojau rankoves ir kelnes.

- Jis yra tas, kuris mane vaikystėj mušė, įžeidinėjo, žemino!!! - su pykčiu tai pasakiau vadui.

- Aš atsiprašau, Kete... - pasakė Sairas.

- Sairai, aš nesu ta mergaiti kuri iškart gali atleisti!!! Tu sunuodijai mano gyvenima!!! Tu mane nužudei iš vidaus!!! Tu mano sielą suplėšei!!! Žinai ką?! Dabar aš esu geriausė žudikė ir mano gauja yra pati geriausė!!! Ir dar, aš turiu vaikiną Harutą!!!

*********************

Sorry už tai, kad nekėliau dalių ilgai. Dar šita yra trumpa, bet žinokit, kad aš sugrįžau!!!

KotDoma