Bijanti Lemties

8.

-Melagė!- ji suriko ir jaučiau, kaip mano kraujas pradeda kaisti.

-Kodėl manot aš išsigandau, po kovos su Kornelija?- Mano balso tonas pasidarė kandus ir aštrus. Po velnių, aš keičiuosi ne dienomis,o minutėmis.

Marta tylėjo ir netrukus pažvelgusi į mane, atsiduso.

-Žinai, kad ir kaip man tu nepatinki, tu privalai likti su mūsų kaimeliu.- Ji tarė. Balsas buvo pilnas šaltumo.

-Hah, tikiesi, kad po tokio pokalbio aš liksiu?- pašaipiai paklausiau.

-Nenori gražiuoju, liksi bloguoju.- ji tarė ir ištiesusi ranką į priekį, pažvelgė man tiesiai į akis.

Kūną pervėrė neapsakomas skausmas. Mano gerklę paliko baisus klyksmas, užsimerkusi, pajutau, kaip žemė man iš po kojų dingsta. Sukandusi dantis, pajutau, kaip vėl grįžta ta keista energija į mano kūną. Klykimas dingo, akių obuoliai tapo juodi. Martos ranka pradėjo drebėti. Tikriausiai šiuo metu, mano galia buvo stipresnė. Mano rankos išsiskėtė į šonus, galva užsivertė atgal. Vadas pradėjo mirguliuoti spalvomis. Kūne vis daugėjo ir daugėjo energijos. Mano kūnas buvo apvytas balta žibančia srove.

Galiausiai viskas baigėsi. Nusileidusi ant žemės užsimerkiau. Lydima gilaus kvėpavimo atsistojau. Atsimerkusi pažvelgiau tiesiai į Martą, kuri nuo žvilgsnio pakraupo. Jaučiausi pasikeitusi. Vidumi ir išore. Mano akių obuoliai buvo juodi, plaukai šviesesni nei seniau ir blizgūs. Ant kairio peties atsirado balta tatuiruotė, kuri tesėsi iki sprando.

Vaizdas, matomas mano akių raibuliavo. Mačiau dvigubai daugiau spalvų, nei seniau. Apsipratusi pažvelgiau į Martą. Iškart per akis perbėgo visas jos gyvenimo srautas. Tai lyg pagreitintas filmas, tik įsidėmi viską iš eilės. Net man nepastebėjus, Marta atsiklaupė ant vieno kelio. Šalia jos atsiradusi Mercy padarė tą patį.

Nustebusi pažvelgiau į jas. Tik tada pastebėjau ant Mercy kailio atsirado ryškūs šviesiai mėlyni raižiniai. Tai iš tikrųjų atrodė dailiai.

-Mercy?- Paklausiau ir ji pakėlusi galvą priėjo prie manęs. Atrodo, lyg aš mačiau pagarbą jos vilkiškose akyse.

"Aš susimoviau. Dabar ji mane nužudys. Kaip ir jie nužudė Kajų."- Galvoje pasigirdęs balsas privertė mane suklusti. Prireikė kelių sekundžių susivokti, kad aš girdžiu Martos mintis." Turiu pulti pirma. Tik taip sugebėsiu ją įveikti. Tik taip išgelbėsiu savo kaimelį."

Kadangi buvau pritūpusi prie Mercy, teko greitai atsistoti, kad suspėčiau sureaguoti į Martos puolimą. Ištiesusi ranką, lengvai nublokavau jos galių srautą ir išdidžiai pažvelgiau į ją.

"Visai kaip knygose." Marta teko pasiremti lazda, kad ji neparkristų, nuo mano staigaus apsigynimo." Balta it sniegas, daili ir išraižyta it senovinis raštas, galinga it deivė ir paslaptinga it praeitis."

Nekreipiau dėmesio į išgirstus žodžius. Jaučiausi pakylėta. Lyg aš pagaliau būčiau atradusi save. Tikrąją save.

-Nemanau, kad turiu čia ką veikti.- Tariau ir pamačiau, kaip Marta klaikiai supanikavo.

-Ne,- Ji tiesė ranką, lyg bandydama mane pagriebti ir sulaikyti.

Bet aš jau paėjusi atgal, pajutau, kad esu prie pat skardžio krašto. Galiausiai, pasilenkusi atgal, kritau nugara. Mačiau, kaip Marta pasileido eiti manęs link. Bet deja, aš jau buvau dingusi ir stebėjau ją iš medžio viršūnės, ranka pasirėmusi į jo kamieną.