Bijanti Lemties

11.

Penkta taikinio diena

-Tu tikrai turi išeiti?- Paklausė Joe, kol tuo tarpu aš moviausi savo batus.

-Tu tikrai to klausi?- kiek šiurkštokai tariau.

Joe užtilo ir aš galiausiai užsirišusi raitelis, apsivyniojau skarą aplink save.

-Galiu bent gauti paskutinį apkabinimą?- Joe balsas buvo tylus.

Sustojusi, pažvelgiau į jį. Stovėjome tyloje. Neiškentusi, priėjau prie jo ir apkabinusi, stipriai suspaudžiau. Po kiek laiko atsitraukusi, pažvelgiau į jį ir paėjusi atbulomis kelis žingsnius, užsidėjau kepurę ir akinius.

-Pasiilgsiu tavęs.- Tariau ir pravėrusi duris, išbėgau į lauką.

Joe išbėgo į lauką bandydamas dar kažką pasakyti, bet aš jau buvau iš ten dingusi ir stebėjau jį iš medžio viršūnės.

*****

Stebėjau iš toli pilį, kurioje mano žiniomis turėjo būti Gonoras. Mano kraujas pulsavo, širdis daužėsi it pašėlusi. Giliai įkvėpusi, atsiradau kitoje pusėje. Pažvelgusi į paradinį įėjimą iš už medžio kamieno, susiraukiau. Vartus saugojo du vampyrai. Užsimerkusi giliai įkvėpiau ir atsimerkiau. Dabar mačiau kiaurai sienas. Pamačiusi juodą apsiaustą dėvintį Gonorą, pajutau, kaip stipriai sukandusi savo žandikaulį. Jis kalbėjo su dvejais pavaldiniais ir lyg būtų pasaulio karalius, sėdėjo ant sosto. Galiausiai įsiminusi pilies struktūra ir kelią iki Gonoro, papurčiau galvą.

Vėl viską mačiau normaliai. Išpūtusi orą, atkreipiau vampyrų dėmesį. Jie suklusę apsižvalgė ir vienas iš jų pradėjo eiti manęs link. Tyliai nusikeikiau ir dingau iš ten.

Kadangi jau diena ėjo į galą, pasukau savo varganų namų link. Nors tai net ne namai. Tiesiog miško glūduma, pakankamai toli nuo "svetingojo" kaimelio.

Bešokinėdama nuo šakos iki šakos, mąsčiau apie matytą vaizdą.

Atrodo planą aš jau turiu.

Kiek trumpesnė dalis, norėjau palikti nors mažytę intrigą, o jos ilgai aprašyti nepaėjo xD