Twin Stilinski; [Sterek & Stydia]

7.

Stiles Stilinski

*Prieš kelias valandas, atvažiavus į mokyklą*

-Oi, Stuart!- šūktelėjau pamatęs jį toliau nuo savęs vos išlipus iš automobilio ir dar kalbant su Derek. Pastarasis buvo tikrai sutrikęs matydamas mano dvynį. Pažvelgęs į mane ateinantį jis dar labiau susiraukė nesuprasdamas, kas vyksta. Šiandien bus tikrai daug aiškinimo visiems.
-Čia Miguel. Iš meksikos,- tariau priėjęs prie vaikinų ir Derek piktai dėbtelėjo į mane.
-Rimtai?- Paklausė pakėlęs antakį. Iš jo veido išraiškos galėjau pasakyti, kad nepatikėjo.
-Ar gali liautis su šituo Miguel juokeliu?- Suirzusiai pasakė juodaplaukis sukryžiuodamas rankas.-Aš Derek.
-Puiku,- tarė brolis lyg nebūtų sudomintas. Kaip jis gali būti toks nepatenkintas viskuo.
-Čia Stuart,- tariau atsidusdamas.- Mano sarkastiškas dvynys brolis.
-Žiūrėk į save, mulki,-pasakęs apsisuko ir nuėjo į mokyklos pusę.
-Ką aš tokio pasakiau?-susiraukiau žvelgdamas į jį tolstantį.
-Um, Stiles?- išgirdau sutrikusį Lydia balsą ir apsisukęs pažvelgiau į ją.
-Um, na, netikėtai sužinojau, kad turiu brolį,-pasitryniau kaklą pažvelgdamas į kelis čia esančius žmones. Scott visiškai nenustebęs stovėjo šalia kiek nepatenkintos Malia, o Lydia buvo visiškai pasimetusi, kaip ir Derek.
-Brolį ir dar dvynį?- raudonplaukė paklausė kilstelėdama antakį.
-Bet jis žmogus,- įsiterpė Scott užsimesdamas kuprinę ant peties.
-Tai gali būti, kokia nors apgaulė,- papurtė galvą Derek. Įtarus, kaip visada, bet šįkart sutikau su juo.
-Manau tą patį, tai tiesiog neįtikima,- papurčiau galvą ir pajaučiau, kaip mano ranka yra paimama.
-Galim tiesiog stebėti jį,- ištarė Malia laikydama nano ranką ir pradėjo mane tempti link mokyklos įėjimo. Kiti, išskyrus Derek, ėjo taip pat. Pastebėjau atėjusią Kira, kuri pradėjo kalbėti tyliai su Scott. Kartais tikrai norėčiau būti daugiau nei žmogus.
-Žinoma, jei jums tai neproblema būtų,- tariau pakreipdamas galvą į Lydia pusę ir ji man šyptelėjo.
-Galime karts nuo karto pasekti jį akimis,- gūžtelėjo ir mes įėjome į mokyklą.

***

Džiaugiausi, kad pirma pamoka buvo su Stuart. Na, iš ties nelabai, bet žinojimas, kad galėsiu jį stebėti, padėtį padarė geresne. Laukiu akimirkos, kai prigausiu jį darant ką nors išsiduodant, kad jis nėra tuo kuo sako esąs. Aš tiesiog negaliu taip paprastai turėti brolį dvynį ypač po begalės sunkiai suvokiamų dalykų šiame mieste.
Stebėjau, kaip Stuart sėdi viename suole su Malia ir jis nebuvo labai patenkintas. Rudaplaukė pažvelgė į mane lyg norėdama kažką pasakyti, bet nusisuko.
-Gal nustosi spoksoti į mane?- praėjus kelioms minutėms išgirdau piktai ištariant Stuart ir greitai pažvelgiau į juos. Šaunuolis, tik ir betrūko to, kad sunervintų ją.
-Nekalbėk taip su manimi,- tyliai, bet garsiau už Stuart atsakė Malia ir galėjau iš jos veido išraiškos pasakyti, kad buvo susinervinusi.
-Kalbu kaip noriu,- atsikirto.
-Aš tau sulaužysiu rankas,- urgztelėjo Malia ir spyriau į jo kėdę, kadangi sėdėjau netoli jos ir pasistebgęs galėjau pasiekti koja jos kėdę. Tikrai nenorėčiau, kad Malia parodytų kitą savo pusę. Na, gal taip pasirodytų ir galima kita Stuart pusė, bet rizikuoti mokykloje tikrai nesinori.
-Twombly, Tate, norite pasidalinti su klase apie ką aptarinėjate?- mokytojas pertraukė jų kivirčą ir net lengviau atsidusau.
-Ne, tik mūsų nuomonės skiriasi dėl uždavinio atsakymo,- piktai prakalbo Stuart žvelgdamas vis dar į Malia.

-Jie tikrai netaps geriausi draugai,- pratarė Scott ir žvilgtelėjau į jį.
-Tai bus tragiška,- atsidusau atsipalaiduodamas kėdėje.

***

-Stilinski numeris du į aikštę! Parodyk kaip reikia žaisti lakrosą!- treneris surėkė įpusėjus žaidimui ir nusiuntus mane ant suolelio. Nekenčiu, kai jis taip daro. Ir jis dar mano, kad Stuart žais geriau? Su malonumu stebėsiu, kaip jis susimauna net paimdamas lazdą į rankas. Užsidėjęs ant galvos šalmą nubėgo Stuart į aikštę ir matėsi, kad visiškai nesigaudo, ką reikia daryti. Su šypsena veide stebėjau, kaip jis nukrenta ant žemės.
-Ko čia šypsaisi? Kodėl jūs abu tokie nevykėliai? Visiški nevykėliai! Už ką man tai,- sudejavo treneris stovėdamas netoli trumpam pažvelgdamas į mane, o po to jo akys nukrypo į aikštę. Šypsena iškarto dingo iš veido, bet mažas pasitenkinimas viduje nedingo.

-Kas taip po galais žaidžia?! Toks jausmas, kad jūsų rankos su kojomis apkeistos vietomis!- rėkavo mosikuodamas rankomis nueidamas toliau nuo manęs.
Žiūrėjau, kad Stuart yra išvejamas iš aikštės po kelių minučių pabuvimo ten, o aš nelaukdamas trenituotės pabaigos patraukiau į persirengimo kambarį. Reikia pasikalbėti su Scott, kuris nėjo į treniruotę.

Nežinau kas čia buvo, daugelis scenų buvo matyta jums, bet norėjau parašyti jas iš Stiles pusės :D Nuomonių, nuomonių, nuomonių!