Twin Stilinski; [Sterek & Stydia]

11.

Stiles Stilinski

"Gerai, kadangi mes visi jau čia, galime pasikalbėti apie mano apsimetelį dvynį brolį." Pasakiau rimtu tonu.

Visi mano draugai susižvalgė. Akivaizdu, kad jiems nusibodo mano įtatinėjimai dėl Stuart.

"Uh, o kur Malia?" Lydia paklausė.

Apsidairiau. Jos čia nebuvo. Kaip aš to nepastebėjau? Aš taip apsėstas įtarinėjimu, kad net nepastebėjau, jog mano merginos čia nėra! Neįtikinėtina.

"Kas jei Stuart ją pagrobė? Juk sakiau, kad jis-"

"Stiles, liaukis." Scott mane pertraukė. "Mes nežinome ar tai jis pagrobė. O gal tiesiog Malia pasiliko mokykloje?"

"Ak taip. Ją paliko po pamokų." Lydia pasakė. "Tiksliai nežinau kodėl, bet ei, jūs juk ją žinot."

"Stuart irgi mokykloje." Tariau. "Mes turim grįžti į mokyklą dabar pat."

"Dėl Malios aš nesu susirūpinęs. Aš labiau susirūpinęs dėl Stuart." Scott gūžtelėjau pečiais.

"Scott, rimtai? Mes turim grįžti į mokyklą. Aš jaučiu, kad jai reikia pagalbos." Pasakiau eidamas link išėjimo. "Nagi, judam!"

***

Išlipau iš džipo ir atsisukau į Scott, kuris atsistojo šalia manęs. Jaučiau, kad kažkas ne taip. Lyg mano nuojauta sakytų 'Stiles, tu privalai eiti ten ir pradanginti tą apsimetelį'. Arba tai buvo nogitsune.

Suraukiau veidą vos prisiminęs tą pabaisa.

"Eime." Tariau į rankas paimdamas beisbolo lazdą.

Scott atsiduso ir pradėjo eiti link įėjimo.

Molykloje buvo tylu. Girdėjosi tik mano ir Scott kvėpavimai. Jau žiojausi sakyti, kad turim paskubėti, kai staiga išgirdome urzgimą.

Atsisukau į Scott. "Tai Malia."

Pradėjau bėgti link garso šaltinio. Scott bėgo iš paskos, kai staiga jis mane sustabdė. Atsisukau į jį. Jo veido mina buvo, lyg jis kažką kito girdėtų.

"Malia su Stuart."

"Aš žinau tai." Atsakiau pavartydamas akis. "Mes turime-"

"Užuodžiu baime." Jis pertraukė mane.

"Tai Malia." Atsakiau.

Scott pažvelgė į mane. "Tai ne Malia. Tai Stuart baimė." Jis tarė.

Susiraukiau. "Ką?"

"Malia ketina perplėšti pusiau Stuart." Scott pasakė ir po akimirkos pradėjo bėgti link durų, už kurių sklido urzgimas.

Bėgau paskui Scott. Mano mintyse sukosi daug minčių. Kas jei Scott teisus? O kas jei Stuart miršta?

Ne, abejoju tuo.

Mes atidarėme duris ir išvydome kaip Malia savo kojotės akimis spoksojo ir urzgė. Stuart buvo prispaustas prie sienos ir laikė užmerkęs akis.

Jo akiniai gulėjo ant grindų, jis drebėjo, kas tik įrodė, kad Scott teisus.

O gal jis tik apsimeta. Gal jis žinojo, kad mes ateisime ir-

"Malia, paleisk jį," Scott prabilo.

Malia atsisuko į mus, vėliau vėl akis nukreipė į Stuart.

"Nesikiškit. Tai tik tarp manęs ir šito asilo, kuris bijo parodyti savo tikrą veidą." Ji pasakė.

"Malia, paleisk jį. Jis nėra atgamtinė būtybė. Jis žmogus. O mes juk neskriaudžiam žmonių." Scott kalbėjo, kol aš stebėjau Stuart.

Jis buvo sustingęs ir atrodė.. kad jis tikrai bijotų. Gal jis ir neapsimeta.

"Malia," tariau. "Paleisk jį.. dėl manęs." Tariau.

"Jis nervina mane." Malia pasakė labiau prispausdama jį prie sienos.

"Mane irgi, bet tai nėra gerai." Pasakiau. "Nagi, važiuokim namo."

Malia atsisuko į mane. Nusišypsojau jai, ji nukreipė akis atgal į Stuart ir paleido jį.

Stuart krito ant grindų vis dar drebėdamas iš baimės. Buvau ant tiek susikaupęs ties juo, kad net nepastebėjau, kad Malia ir Scott išeidinėja.

"Eini?" Scott paklausė manęs.

"Aš tuoj." Atsakiau ir stebėjau kaip Scott linkteli ir jiedu išeina iš mokyklos.

Atsargiai ir lėtai priartėjau prie Stuart. Atsitupiau prieš jį ir atsidusau.

"Gali liautis apsimetinėjęs." Tariau. "Žinau kas tu ištiesų. Žinau ką tu ištiesų čia darai. Bet žinai ką? Tu manęs neapkvailinai. Aš įrodysiu jiems, kad tu nesi toks, kokiu apsimeti."

Stuart atmerkė ašarotas akis, "liaukis kalbėjęs nesąmonęs. Man nerūpi tu ir tavo draugai. Ir žinai ką?" Jis atsistojo, ką padariau ir aš. "Geriau paaiškink ką aš kątik mačiau."

Rašiau aš :""")
Aš stengiausi perteikti stiles charakterį, bet kai matot, man nesigavo :/
Bet rimtai, niekas nenori man padėti? Aš atsiliginčiau kažkuo. Nežinau kuo. Bet aš būčiau labai dėkinga jei kas padėtų man pabaigti šią  istorija :")

PRAŠAU