Twin Stilinski; [Sterek & Stydia]

5.

Stuart Twombly

Tyliai sumurmėjęs kaip noriu grįžti namo, prisėdau ant kėdės, šalia stalo, ant kurio buvo mano nešiojamas kompiuteris. Įjungiau jį ir kurį laiką stebėjau jo ekraną.

Neįtikėtina. Esu čia tik vieną dieną, na beveik vieną dieną ir man jau čia atsibodo. Aš pasiilgau savo mamos, draugų, darbo, kurį gana sunkiai gavau, gal labiau tiktų - iškovojau. Užmerkiau akis ir šiek tiek atsipalaidavau.

“Ei žinai, nebūk kažkoks kvailys ir parašyk man kartais.” Neha pasakė man šyptelėdama.

“Taip, žinoma.” Palinksėjau trumpam nusukdamas žvilgsnį tiesiais.

Tuomet buvo beveik vasaros pabaiga. Kai mano komandą laimėjo darbą Google įmonėje, mes turėjome grįžti namo.

“Nors žinai,” Tariau. “aš asmeniškai atvažiuosiu pas tave.”

Ji linktelėjo ir man nusišypsojo.

Iš prisiminimų su Neha mane grąžino garsas sklindantis iš kompiuterio. Pažvelgiau į ekraną ir pamačiau, kad man skambina Neha. Žinoma. Pasitaisiau akinius ir pasitvarkęs plaukus, kurie buvo susivėlę lyg po nakties, paspaudžiau atsiliepti.

“Labas, bro!” Ji sušuko ir man pamojavo.

“Labas ir tau.” Sumurmėjau.

“Kažkas ir vėl paniuręs.” Ji atsiduso ir atsilošė savo kėdėje.

“Taip, nes aš nenoriu čia būti.” Pasakiau pavartydamas akis.

“Nemanau, kad yra taip blogai.” Neha pasakė nusišypsodama.

Žvilgtelėjau į savo laikino kambario duris, tuomet vėl pažvelgiau į kompiuterio ekraną. Neha šypsojosi, tačiau pagal veidą spėju, kad jai buvo sunki diena.

“Yra. Dar ir kaip yra.” Pasakiau perbraukdamas per plaukus.

Ji išsišiepė. “Ar ten yra koks nors vaikinas, kuris yra žiauriai karštas?” Ji paklausė.

Tipinė su ištvirkusiomis mintimis Neha..

“Na, jeigu aš tau esu žiauriai karštas, tada taip.” Pasakiau visiškai nepagalvodamas ką sakau.

Ji suraukė antakius. “Nesuprantu.”

“Pasigooglink.” Mirktelėjau jai.