Twin Stilinski; [Sterek & Stydia]

12.

Stuart Twombly

Stiles tylėjo nežinodamas ką pasakyti. Jo akys vengė kontakto su manimi. Vis dar jaučiausi mažame šoke, bet blaiviai mąstyti sugebėjau. Mano mintys bandė suprasti ką aš kątik mačiau, bet tinkamo atsakymo negalėjau surasti. Ką aš puikiai žinojau, kad tai tikrai nebuvo žmogiška.

"Nežinau apie ką tu kalbi." Stiles prabilo po tylos. "Turbūt susitrenkei galvą į sieną."

"Aš žinau ką mačiau, asile! Arba paaiškink ką aš mačiau arba prisiekiu dievu, aš išsiaiškinsiu pats."

Stiles pavartė akis. "Geriau grįžk namo, kol neišprotėjai dar labiau." Stiles be jokių emocijų pasakė.

Norėjau trenkti jam. Tikrai norėjau. Bet tai niekur nenuves, tai tik viską pasunkins dar labiau.

Pagriebiau kuprinę nuo grindų ir užsimetęs ant peties, žvelgiau į jį.

"Kagi, manau teks pačiam sužinoti ką aš mačiau. O kai sužinosiu, prisiekiu, visi apie tai sužinos." Pasakęs apsisukau eiti link išėjimo, tačiau Stiles balsas mane trumpam sustabdė.

"Sėkmės, brolau."

***

Grįžau namo pesčiomis. Su tuo metalo gabalu ir pačiu Stiles važiuoti tikrai nesiruošiau. Kodėl aš išvis sutikau atvykti čia? Kaip aš atlaikysiu visus metus? Dieve, padėk man.

Nuėjau į savo laikiną kambarį, numečiau kuprinę ant lovos ir prisėdau prie laptopo. Įsijungiau Google ir paieškoje suvedžiau "mėlynos akys ir dideli dantys".
Išmetė variantų, kurie buvo beprotiški, kad būtų tiesa, tačiau ką aš mačiau šiandien, tai visai įmanoma.

"Vilkai," sumurmėjau. "Vilkolakiai?" Suraukiau antakius. "Jie juk neegzistuoja." Papurčiau galvą ir pasitaisęs akinius pradėjau skaityti straipsnį apie vilkolakius.

"Vilkolakiu galima tapti tuo atveju, jeigu jums įkando vilkolakis. Sidabrinės kulkos yra vienintelis įmanomas būdas užmušti vilkolakį.
Tikima, kad žmogaus pavirtimas vilku dažniausiai įvyksta šviečiant pilnačiai, o vilkolakiai pasižymi ypatingomis galiomis ir labai stipriais pojūčiais, smarkiai pralenkiančiais tiek žmonių, tiek vilkų sugebėjimus." Garsiai perskaitęs, atsilošiau.

Gerai, juos galima nužudyti sidabrine kulka, bet mažai ką paaiškina, ką aš šiandien mačiau. Gali būti, kad Stiles mergina yra vilkolakė? O kas jei Stiles toks? Arba visi jo draugai? Kas jei čia visi esantys žmonės yra vilkolakiai.

Ne, tai per kvaila. Nors ir kvaila, tačiau šios minties neatmetu. Kažin ar Stiles tėtis apie tai žino. Tikriausiai ne. Turėčiau jam pasakyti. Arba logiškai pagalvojus, jis manim nepatikėtų. Nenoriu apsikvailinti prieš jį.

***

Vėliau tą patį vakarą laikiau telefoną prie ausies ir laukiau kada atsilieps mama. Tačiau ji neatsiliepė. Man buvo neramu. Kas jei kažkas atsitiko?

Ruošiausi dar kartą skambinti, kai išgirdau to vyro balsą.

"Stuart, vakarienė jau čia!"

Pavarčiau akis ir padėjęs telefoną, nusileidau žemyn laiptais. Įėjęs į virtuvę, pastebėjau Stiles jau sėdintį prie stalo, kaip ir jo tėtį.

Atsisėdau ir aš, kurį laiką prie stalo buvo tyla. Tačiau šią tylą netrukus nutraukė šerifas.

"Tai.. kaip jūsų abiejų diena?"

"Puikiai. Aš ir Stuart kartu treniravomės lakrosą, tiesa Stiu?" Stiles pasakė atsisukdamas į mane su netikra šypsena.

Prisiminiau mūsų susitarimą.

Linktelėjau. "Aha. Stiles dėka pradedu suprasti šį žaidimą." Atsakiau.

Šerifas nusišypsojo. "Aš taip džiaugiuosi, kad jūs pagaliau bendraujate kaip broliai. Ar.. bent jau stengėtes. Ačiū."

"Aš Stiu šiandien pasikalbėjome ir nusprendėme, kad mes elgėmes kaip maži vaikai. Todėl nutarėme viską pradėti iš naujo." Stiles pasakė įtikinamu tonu.

Akimirkai ir aš net patikėjau.

Linktelėjau. "Aha. Smagu, bet taip pat ir keista turėti dvynį broli." Pasakiau. "Pradedu priprasti prie to."

Stiles tėtis nusišypsojo. "Džiaugiuosi."

Dirbtinai nusišypsojau ir nuleidau akis į savo maistą.

Ir kodėl aš sutikau su tuo..

Ir vėl grįžau. Bet klausimas AR ILGAM :D
Prašau nuomoniųųų
P.s atsiprašau už klaidas, kurias galbūr rasite. Rašiau per telefoną :")