Twin Stilinski; [Sterek & Stydia]

9.

Stiles Stilinski

-Dvi dienos. Tik dvi prakeiktas dienas jis yra čia ir aš jau jį noriu,- murmėjau raukydamasis ir tuo pat metu įsivaizdavau, kad smaugiu Stuart savo rankomis. Iš susinervinimo urgztelėjęs trenkiau į vairą ir sudejavau iš skausmo, nesitikėjau, kad taip skaudės. Atsidusęs padėjau galvą ant vairo ir verkšlenau iš nepasitenkinimo. Noriu, kad jis dingtų.
-Nėra taip blogai,- ištarė Scott ir akimirksniu pažvelgiau į jį pakėlęs galvą. Susiraukęs pakėliau antakį.
-Nėra taip blogai? Jis atrodo kaip aš ir dar n
erzina mane daugiau nei aš pats save kartais,- kalbėjau mosikuodamasis rankomis ir tada perbraukiau delnais per veidą atsidusdamas dar kartą.- Aš neisiu vidun. Ne. Važiuojam geriau pas tave.
Norėjau užvesti variklį, bet Scott greitai ištraukė raktelius ir pažvelgiau į jį kilstelėjęs antakius.
-Tu eisi namo, jis spėju iš viso savo kambaryje yra,- kalbėjo jis.- Ir juk žinai, kaip kartais mums būna blogai, tad palyginus - tavo brolis dvynys yra tik smulkmena.
-Vis tiek nepasitikiu juo,- papurčiau galvą ir atidariau dureles išlipdamas iš automobilio. Uždariau dureles užtrenkdamas jas tuo pat metu nusisukdamas, bet iškarto krūptelėjau nuo dužimo garso. Išplėtęs akis apsisukau ir nužvelgiau sudužusį durelių stiklą. Šukės buvo ir automobilio viduje ant sėdynės ir išorėje ant asfalto.
-Po galais!

                                        ***

Išėjęs iš vonios kambario tvirčiau susirišau rankšluostį aplink liemenį ir kai buvo gerai pakėlęs galvą nužingsniavau į savo kambarį. Durys buvo pradarytos, kas privertė mane susiraukti sulėtinant žingsnius. Kai išėjau iš kambario tikrai uždariau duris, visada taip darau. Būdamas prie pat kambario pažvelgiau į vidų akies krašteliu ir sutrikau.
-Um, Malia?- paklausiau sutrikęs ir atsistojau tarpduryje. Stebėjau, kaip Malia laiko Stuart už kaklo ir jie akivaizdžiai bučiavosi. Nieko nesuvokdamas tiesiog stovėjau, kai išgirdę mano balsą jie greit atsitraukė vienas nuo kito. O gal greičiau tai buvo Stuart, kuris tris žingsnius akimirksniu žengė atgal. Mane trikdė tai, kad jie abu buvo mano kambaryje, Malia atėjo tikrai anksti. Ir Stuart? Ir kodėl po galais jie bučiavosi?!
-Ou, tai tu ne Stiles?- ištarė Malia nustebusi akimis keliaudama nuo manęs iki Stuart.- Būdamas be akinių jis tikrai primena tave. Bet turėjau suprasti, kad jis tai ne tu. Jis kvepia kitaip.
-O dieve,- tariau stebėdamas juos.- O kodėl tu mano kambaryje?
Nukreipiau žvilgsnį į Stuart, kuris pradėjo eiti link manęs.
-Atėjau norėdamas paimti žymeklį, nes nerandu nei vieno šiose prakeiktuose namuose, nors tikrai mačiau juos. Bet tada tavo mergina užpuolė pabučiuodama mane. Aš net nesu toks panašus į tave,- susiraukė Stuart ir išėjo iš kambario prieš tai pastūmęs mane į šoną, nors aš net nelabai ir priešinausi. Išgirdęs, kad įvyko tik pažvelgiau į Malia, kuri gūžtelėjo pečiais.

***

Ryte išėjau iš kambario jausdamasis tikrai gerai, nuotaika buvo labai gerai ir net nežinojau kodėl. Su kuprine ant pečių nusileidau žemyn tikrindamsis kišenes, ar nieko nepalikau kambaryje ir dabar buvau užtikrintas, kad ne.
-Pažiūrėsiu, ką man pavyks rasti,- išgirdau tėtį kalbant svetainėje ir pažvelgęs į ją akimirksniu sustojau pakeldamas antakius dėl nustebimo.
-Puiku,- tarė Derek apsisukdamas ir pamatęs mane netarė nė žodžio, tik išėjo iš namų.
-Ką jis čia veikė?- paklausiaubūdamas apstulbęs. Retai mačiau Derek kalbantį su tėčiu, bet dabar mano namuose ir kalbantį su juo? Kažkas turėjo nutikti.
-Pranešė apie negirdėtus medžiotojus, kurie šiąnakt pasirodė mieste. Vienas jų šiuo metu yra policijos nuovadoje, bet nesulaikytas. Ir tau prieš ką nors pradedant sakyti - ne, negali važiuoti su manimi ir nekišk nosies į šitą dalyką, nes visada pridarai ir problemų ir kartais padedi,- tėtis tarė nelrisdamas man prasižioti ir paėmė puodelį nuo svetainės staliuko, kas manau jame buvo kava.
-Bet būtent, kad padedu! Ir kodėl jis tau, ką nors iš viso pranešė? Tai visiškai priešinga tam, kaip jis elgiasi,- susiraukiau.- Nors nesvarbu, paklausiu jo pats.
Apsisukęs išėjau iš namo ir prie tėčio automobilio pastebėjau susiraukusį Stuart ir Derek. Pastarasis buvo atsukęs man nugarą, tad negalėjau matyti jo veido.
-Tiesiog dink,- suburbėjo Stuart nusisukdamas ir Derek nusijuokė. Praeidamas kažką sušnabžėjo jam į ausį, kas privertė Stuart piktai urgztelėti, ir nuėjo prie savo automobilio, kurį pastebėjau tik dabar.
-Ei, kodėl atvažiavai pranešti apie tuos medž.. žmones? Ką nors žinai apie juos?- garsiai paklausiau Derek, bet jis tik žvilgtelėjo į mane ir tikėjausi, kad nieo nebeatsakys, kai atidarė dureles. Džiaugiausi, kad laiku sustojau sakyti, visai oamuršau apie Stuart.
-Tiesiog nesikišk per daug į tai, Stiles.
Na, to ir buvo galima tikėtis.

Spėkit, kas baisiausiai atsiprašo, kad ILGAI nerašė? Teisingai, Ugnė:') Bet dabar viliuosi grįžti į rašymą ir tikiuosi nepamiršote šios istorijos!