Aplink ramu, tylu ir gera,
Kad apsakyti negaliu.
Aš toj tyloj iš lėto skęstu,
Ir vis toliau lėtai grimztu.
Ramybė su tyla apsupo,
Plonu šilkiniu apsiaustu.
Jos glaudė vis arčiau krūtinės,
Užklotos žiemišku sniegu.
Aš vis grimztu, lėtai grimztu
Į nebūtį, į aklą tamsą.
Bet ta tyra, švelni ramybė
Apgaubusi mane šilku.
Užmerkdama savas akis
Pasineriu aš į tą tylą.
Kuri tarsi švelni ranka
Priglaudžia, nuramina.
Ir skęstu aš švelnioj tyloj,
Jaukios palaimos apsupta.
Išnyksta negandos ir baimės,
Mano ramybės saloje.
YOU ARE READING
Poezija
PoetryMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
