***

168 41 4
                                    


Dūžta bangos,

It nebyliai
nori mums
pranešti tyliai.
Apie mirti,
Apie karą,
Ir ateinantį
Gi marą,
Kuris glemžiasi
gyvybes,
It trapias,
Gležnas būtybes.
Tyliai krenta,
Viens po kito
Mūsų broliai,
Tie didvyriai.
O sesutės,
Verkia, rauda,
Ir prakeikia,
Žiaurų marą.
Šnara medžiai,
Plazda vėlės,
Tyliai seka
iš paskos.
Kapų žemė
juk šventa,
Maras neatsilinks
juk čia.
O atguls,
Mūsų didvyriai,
Ramia sąžine
ir tykiai.
Nes žinos,
Kad jie apgynė
Savo protėvių tėvynę.

PoezijaDonde viven las historias. Descúbrelo ahora