Tuštuma

165 22 4
                                    

Virpu,
Tiesiog drebu.
Ir širdyje
Man taip sunku.
Visi tie pykčiai
Bei patyčios
Įstrigę manyje
It smilgos.
Įšąlus žemė,
Tirštas rūkas.
Įsitempė
Lyg plonas siūlas.
Jis drąsko sielą
Ir mintis.
Sudaužo širdį
Bei viltis.
Aš vis virpu,
Drebu, verkiu.
Ir vis nustoti
Negaliu.
Sušalusi bei vieniša
Čionais esu.
Įkalinta tuštumoje
Be artimų.
Nei šiluma,
Jokia šviesa
Nebepasieks
Mano akių.
Bet tik balsai,
Ir šnabždesiai.
Pasieks mane
Tyras mintis.
Sieks galios,
Keršto bei
Mirčių.
Kankins mane
Kol sunaikins.
Pavirsiu dulkėm
Nežymiom.
Nuneš tolyn
Ir tik tolyn.
Kur tyko
Amžių nežinia.
Ir švilpia
Vėjas laukuose.

PoezijaDonde viven las historias. Descúbrelo ahora