Iš lėto srūva kraujas.
Upeliais teka jis.
Pavargęs mano kūnas
Pavirsta dulkėmis.
Gali įžvelgti baimę,
Agonijos dalis
Rauda palieka lūpas.
Kankinasi dar vis.
Vanduo nuplauna purvą,
Širdis kvailai tyra.
Tikėjosi stebuklo
Praradusi save.
Tyla aprėpė mišką.
Mirtis tirštam rūke.
Sušalęs guli kūnas
Be gyvasties - kape.
Vėlė lėtai plazdena.
Tylia rauda aprauda.
Besielis guli kūnas.
Paguodos ieško vis.
Iš lėto vėjas neša
Pilkas dulkes tolyn.
Kažkas artyn keliauja.
Sudrumsčia tylą jis.
Rauda palieka lūpas
Kaltė užlieja sielą.
Vilčių netekęs kūnas.
Palieka kiautą vieną.
Sustojo mano laikas.
Prasmego mažas vaikas.
Tik tuščias dulkių indas
Išliko dabartį.
Neverta smerkti nieko.
Ar kaltinki taip pat.
Atėjo mano laikas.
Atėjo pabaiga.
KAMU SEDANG MEMBACA
Poezija
PuisiMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
