Motina Žemė

261 41 4
                                        


Pro langą aš stebiu
Prabėgančius vaizdus.
Medžiai keičia miestus,
Vienkiemius namus.
Diena keičia naktį,
Mėnuo - saulę tyrą.
Bet juk viskas lieka
Kaip žmonių palikta.
Tvenkiniai vėl niurūs,
Upės tiktais teka.
Bet ar jie nedžiūsta
Nuo žiaurios kaitros? 
Paukščiai garsiai čiulba,
Giesmes gieda jie.
Taip visus vilioja,
Kviečia susirinkt.
Tai juk tyras grožis,
Žaluma gryna.
Oras kvepia medžiais,
Užburia mane.
Skestu aš čia tyliai,
Nurimstu staiga.
Ir gamta priglaudžia,
Lyg tikra mama.
Juk visi sugrįšim,
Jos glėbin šiltam.
Jausime ramybę,
Taip kaip pradžioje.

PoezijaDove le storie prendono vita. Scoprilo ora