Atėjo jau ruduo,
Už lango siaučia vėjas.
Ir drasko jis medžius,
Palikdamas nuogus.
Jie virpa, dreba, verkia,
Tokie jau palikti.
Visi juos mato, dairos,
O medžiai apvilti.
Jie keikia šitą laiką,
Nes tampa nuogesni.
Išgirdę klaikų juoką,
Jie gūžiąs verkdami.
Tamsa atslenka greitai,
Vis lyja tas lietus.
O žemė šąla, bąla,
Prarasdama metus.
Dangus vis niaukias, dunda
Atnešdamas žaibus.
Visi tik slepiąs, gūžiąs
Priglausdami savus.
Ruduo ne laimę nešą,
O vėją ir audras.
Ne meilę bei stiprybę,
Bet neviltį, kančias.
Kada tai visgi baigsi?
Kada aprims audra?
Ar verks visi aplinkui,
Praradę jie kažką?
BINABASA MO ANG
Poezija
PoetryMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
