Poezija

Skausmas

Ašaroms riedant man skruostais,
Ir laikrodžiui mušant dūžius paskutinius.
Tas skausmas kuris įsikūrė krūtinėj,
Vis degina tarsi liepsna iš vidaus.

Iš lėto ir tyliai kankina mane,
Kaip mėnuo pakyla į dangų nakčia.
O liepsna iš lėto kankina mane,
Kai tu palikai gudžiame miške.

Nusigręžei net nepasakęs nei žodžio,
Tiesiog su visu skausmu palikai.
Kurį aš viena tik iškęsti turiu,
O to aš tikrai, tikrai nekenčiu.

Bet vis gi žinau, kad išauš ta diena,
Kai skausmas ir liepsnos užgęs manyje.
Ir kilsiu nuo žemės išlikus trapi,
Nes tu tikrai kaltas dėl šito esi.

^^^^^^^^^^
Šitas eilėraštis yra iš mano visų parašytų keisčiausias. Gal todėl, kad eilutės nesiderina tarpusavy. 😂 

Vertinam/vote ☺