Mes esame žmonės,
Skirtingi visi.
Bet turėdami širdį
gyvenam tolyn.
Patyčios ir pykčiai
vis skamba aplink.
Ir niekas nestoja
silpnesnio apgint.
Gyvenimas eina
tolyn ir tolyn,
Nors žmonės išlieka,
Bet keičias blogyn.
Aplink viskas griūva,
Pavirsta smėliu.
Suyra bei keičias,
Ir sukas ratu.
Vis einam ir einam
dulkėtu taku.
Bet praeitis velkas
ir klykia balsu :
- Sustoki, palauki!
Ar taip juk sunku?
Pabėgsi - pagausim
ir mirsi badu.
Numiręs įkliūsi
tarp vartų pilkų,
ir požemio dvasios
Atsliūkins mišku.
Tada tu suprasi,
Kad mirti blogai,
Nes nieks neapsaugos
Tavęs amžinai.
Tad stoki - palauki!
Nebėk šiuo taku.
Jis vedą į mirtį,
Šėtono namus.
*********************
Pirmą kartą gyvenime rašydama eilėraštį įterpiau dialogą 😂. Keistas labai eilėraštis čia gavosi po šitiek laiko nerašymo 😂 .
Vertinam ☺ .
Atsiprašau už klaidas.
أنت تقرأ
Poezija
شِعرMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
