Atodūsis palieka tavo lūpas.
Negyvos akys žvelgia į mane.
Skruostikauliais iš lėto srūva kraujas,
kol kūnas virsta dulkių krūvele.
Dangus tiesiog raudote rauda
regėdamas siaubingą vaizdą šį.
Tyroji siela jau palieka kūną,
ištardama tylų: "Sudie".
Juk nieks nesakė, kad gyventi lengva.
Nieks neįspėjo, kad mirtis arti.
Už skaudžą meilę - sumokėjai kainą.
Vėlei plevenant palei tavo kapą.
Ir laikrodžio dūžiui vidurnakt suskambus.
Tu išvysti būtybės perkreiptą veidą.
Krauju ištepos lūpos- nebylios.
Akys - akmens iškaltame veide - negyvos.
أنت تقرأ
Poezija
شِعرMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
