Už lango siaučia vėjas,
Nešiodamas lapus.
O paukščiai tyliai skrenda,
Palikdami namus.
Lietaus lašai barbena,
Į pastatų stogus.
Žolė letai šnarena,
Primindama laikus.
Laikus, kai siautė audros,
Kankindamos medžius.
Kurie labiau vis linko,
Užstodami kitus.
O debesys vis plaukė,
Palikdami namus.
Kuriuose jie praleido,
Gyvenimo metus.
Už lango siaučia vėjas,
Nešiodamas lapus.
O paukščiai tyliai skrenda,
Palikdami visus.
Visi - tai esą žmonės,
Ir medžiai dideli.
Kurie paukčius vis glaudė,
Tarp lapų ir šakų.
Ir vos audrai nurimus,
Suspindo ta šviesa.
Kurios seniai mes laukėm,
Parvykstančios štai čia.
Ji šildė ir gaivino,
Pavargusius medžius,
Kurie nustojo linkti,
Užstodami kitus.
Ir visi, kas išvyko,
Sugrįžo su kaupu.
Nes ši šviesa - būtybė,
Išvijusi siaubus.
BINABASA MO ANG
Poezija
PoetryMano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilė...
