Summer job •h.s;n.h• ✔

Twenty Three.

-Be tavęs nematau sušiktos prasmės gyventi. Dar sunkiau yra žinoti, kai mylimas žmogus tavęs nekenčia ir tu esi pats kaltas dėl to,-nieko nelauksi peilio ašmenimis perbraukiau sau per kaklą.

Paskutinis vaizdas, kurį mačiau, tai bėgantis Niall, prie mano nusilpusio, krentančio kūno...

.

Balta ryški šviesa. Neaiškus pypsėjimas ir surakintas kūnas. Vos pramerkiau savo akis.

Apsidairiau. Ligoninė.

Prisiminiau kas įvyko.

Pakėliau ranką paliesti kaklą, bet laidai prijungti prie manęs neleido. Pažvelgiau į ant sienos kabantį kalendorių.

Jau liepos 10? Ką? Tiek laiko buvau nepabudusi?

Apsidairiusi pamačiau daug meškiukų ir gėlių. Ant stalo gulėjo kažkokie popieriai. Atsargiai paėmiau juos. Suskaudo kaklą. Tyliai suinkščiau.

***

Dari Kennedy

20 metų

Horizontalus pjūvis, virtuviniu peiliu, kakle.

Prarasta daug kraujo.

Be sąmonės nuo birželio 29d.

Artimieji: Louis Tomlinson, Melanie Tomlinson, Liam Payne, Zayn Malik, Niall Horan.

***

Greitai padėjau lapus atgal, nebenorėdama skaityti daugiau.

Niall...

Kur mano mamos vardas? Ji nieko apie tai nežino?

Šūdas.

Kodėl ten prirašytas Niall?

Netrukus išgirdau garsus. Užsimerkiau ir apsimečiau mieganti. Žingsniai jau girdėjosi mano palatoje.

-Ji vis dar nepabudo..-girdėjau pavargusį Louis balsą.

-Eik pailsėk, tu čia kiekvieną dieną,-atsiduso Zayn.

Pajaučiau kaip Louis paėmė mano ranką.

Tvyrojo tyla. Nejučiomis spustelėjau Louis ranka.

-Šūdas, Zayn!-suriko jis.-Ji spustelėjo mano ranką! Ji gyva!

-Žiūrėk, jos aparatas to pirmiau nerodė!-jie skambėjo taip laimingai, kad man net suėmė juokas.

Netrukus atėjo daktaras. 

-Taip, vaikinai. Ji buvo prabudusi, dabar turbūt miega, tegu ilsisi,-tarė ir suleido man kažkokių vaistų.

Panirau į miegą.

.

Truputi pramerkiu akis. Jau vakaras. Sprendžiu pagal tai, kad saulės spinduliai nepatenka pro užuolaidas į patalpą. Viskas atrodo neaišku, lyg per sapną.

Jaučiu, kad esu ne viena. Sunkiai pakeliu galvą ir pamatau kažką ant sofutės, esančios netoliese. Pajaučiu skausmą kakle ir mano galva kaip koks kopūstas, parkrinta atgal į pagalvę.

Nežinomasis sukruta ir pribėga prie manęs. Pajaučiu pažįstamą kvapą.

Niall?

Jo rankos sugriebusios laiko manąsias.

-Kvailys, kvailys...,-šnabždėjo jis.-Dari..-jaučiau lašelius krentančius ant mano rankos.

Atsijungiau ir vėl.

.

Prabudau, kai daktaras paliko mano palatą.

Aš sapnavau. Bent jau taip manau.

Šūdas, man reikia dingti iš čia. Apsidairiau ar nieko nėra. Staigiu judesiu nusiplėšiau visus kateterius. Jaučiausi kupina jėgų, o kakle skausmo nejaučiau.

Sunkiais judesiais atsikėliau. Pamačiusi mielą meškiuką, pasiėmiau jį ir tyliai tipenau link durų. Ligoninė didelė, pažįstamų veidų nemačiau. Buvo gan tuščia, tad skubinausi.

Nulėkusi į liftą, kuris buvo netoliese, trypčiojau vietoje, nes  bijojau, kad būsiu sugauta. Kai tik prasivėrė lifto durys, puoliau bėgti. Girdėjau kaip mane vejasi keletas daktarų, bet buvau greitesnė. Išbėgusi laukan bėgau pažįstamomis gatvėmis link namų. Kai nebegirdėjau balsų sustojau. Pažvelgiau į žvaigždėtą dangų. Jaučiausi tokia rami ir laisva. Tikriausiai tai vaistų įtaka. Apkabinau meškiuką. Jis kvepia juo. Panardinau savo veidą į minkštą jo kailiuką.

Pradėjau vėl bėgti. Jaučiausi tokia laiminga. Mano basos kojos skuodė jau atvėsusiu asfaltu. Problemos buvo išgaravusios.

Prie namų, apsižvalgiusi nubėgau į galinį kiemą. Susiradusi atsarginį raktą puoliau į namus. Nulėkusi prie veidrodžio pradėjau juoktis. Buvau su ligoninės apranga, nuogu užpakaliu. Kaklas buvo užklijuotas tvarsčiu ir dar kažkokiame įtvare. Kojos buvo purvinos, o veidas pavargęs. Gležnas kūnas buvo pabalęs ir nusilpęs. Nuo vaistų man jau sukosi galva. 

Puoliau rinktis daiktų. Radau ir savo telefoną. Atidariusi neradau jokių žinučių. Nuėjusi į susirašinėjimą su mama radau žinučių, kurias siunčiau ne aš.

Jose buvo tikinama, kad viskas gerai. Iš rašysenos supratau, kad tai Melanie. Ji žinojo, kad aš nenoriu apkrauti mamos savo problemomis.

Nešina lagaminais, paskambinau taksi.

Jam atvažiavus išsišiepus lėkiau prie jo.

-Panele, jums viskas gerai?-paklausė, nes atrodžiau kvailai linksma.

-Tiesiog važiuoju namo, jaučiuosi laiminga,-kalbėjau, pati nesupratau ką, atrodo lyg mano  smegenis valdytų kažkas kitas.

Taksistas nieko neklausęs sumetė lagaminus į bagažinę, o aš susiriečiau taksi mašinos gale.

-Panele, nepasakėte kur važiuojame,-atsisuko į mane.

-Į Filadelfiją,-šyptelėjau ir užkūrus mašiną mes pajudėjome.

Nu važiuojam po biški į pabaaigąą, 25 dalis paskutinioji :(