Summer job •h.s;n.h• ✔

Eleven.

Jis su savo ranka slinko vis aukštyn ir aukštyn.

Aš švelniai sudaviau jam per ranką ir jis ją iš kart patraukė. Jis paemė mano ranką į savąją ir stipriai suspaudė.

-Šis vakaras su tavimi buvo nuostabus,-šyptelėjo ir artėjo prie manęs.

-Man taip pat buvo smagu,-buvo sunku atsispirti, bet nenorėjau iš kart siurbtis jam į lūpas, tad atsitraukiau.

Jis patylėjęs, sugniaužė vairą ir užkūrė mašiną.

Važiuodama prisiminiau Niall.

-Ei gal gali mane paleisti pas Niall?,-paklausiau.

-Ko tau ten?,-šiek tiek piktai pasakė.

-Jis kažkur dingęs, jaudinuosi dėl jo.

-Važiuoji namo, Niall nėra namie,-įdėmiai stebėjo kelią.

-Nemeluok! Aš niekur nelipsiu,-surikau, matydama, kad jis meluoja.

Harry nutilo ir mačiau, kad tvardėsi, nenorėdamas visko dar labiau sušikti.

Jis pasuko į mano namų gatvę ir aš tai pastebėjusi sugriebiau jam už rankos.

-Vežk mane pas Niall! Ką tu po velnių slepi nuo manęs?,-piktai pasakiau.

-Tau tik jis ir galvoj! Niall Niall Niall ir tik Niall,-pasityčiodamas pamėgdžiojo mane.

Išgirdusi tai labai supykau, adrenalinas mane užvaldė ir trenkiau jam antausį.
Harry veidas nusisuko į kitą pusę ir jis išsišiepė, susiėmęs už žando.

-Nes jis man sušiktai rūpi, ne taip kaip tu! Tu niekada nesugebėsi būti malonus! Jeigu jaučiu trauką tau, nereiškia, kad pamiršau kitus. Tu niekada nepasikeisi!,-sušnypščiau ir išlipau iš mašinos.

Nežadėjau eiti namo. Pasukau link paplūdymio, Niall namų.

Harry su mašina pasivijo mane. Prasidarė mašinos durys ir jis pribėgęs mane stipriai apkabino.

-Neik pas Niall, būk su manimi,-tyliai sušnibždėjo.

-Negaliu!,-išsivadavau.-Tu kažką slepi! Ir tos žaizdos. Turiu sušiktai blogą nuojautą. Supranti tai ar ne!

Pradėjau eiti greičiau, o Harry pralenkęs mane, judėjo link Niall namų. Ačiū dievui, tas kvailys nebestabdo manęs.

...

Įėjusi pro Niall namų duris sutikau Harry ir Niall, kuris buvo nusisukęs.

-Niall? Viskas gerai?,-priėjau arčiau.

Harry be emocijų sedėjo ir žiūrėjo į žemę.

Niall iš pradžių nenorėjo atsisukti, bet jam atsisukus, pamačiau kelias mėlynes ant jo veido ir ištinusią lūpą.

Supratau kodėl Harry buvo toks žaizdotas.

-Tu gyvūly!,-surikau ir pasileidau prie šiek tiek susikrimtusio Harry.

Pradėjau daužyti jo krutinę ir pajaučiau Niall rankas stipriai suėmusias mano liemenį.

-Shh,-sušnabždėjo ir ramino mane.

-Harry, kodėl tu toks? Kodėl tu jį sumušei?,-bandžiau ištrūkti iš Niall, bet jis laikė mane prispaudęs prie savęs.

-NES AŠ SUPISTAS GYVŪLYS,-sugniaužė kumščius ir išbėgo pro duris.

-Jis nenorėjo,-Niall atsiduso ir pasisodino šalia savęs.

-Netyčia ranka pakilo ane?,-su sarkazmu pasakiau.