LAŽYBOS | BRAD SIMPSON

1| GUCCI RANKINĖS IR ŠUNIUKAI

,,Prisiekiu Dievu, Tas, jei neišlipsi iš šios mašinos, pažadu, išstumsiu tave pati ir pervažiuosiu," mama sako su šypsena.

,,Prisiekinėti Dievu yra nuodėmė," papurtau galvą ir priduriu "Kunigui Jonui tai nepatiktu"

,,Jam daug kas nepatiktu" mama sumurma, tikriausiai galvodama kaip Kunigas Jonas kartą išpeikė jos sausainius, kuriuos gamindama mama praleido tris valandas.

,,Mama, jų skonis buvo lyg akmens"

,,Nesvarbu! O dabar lipk iš mašinos ir eik į mokykla!"

,,Aš manau, kad turėtu būti nelegalu versti vaikus keltis taip anksti,sėdėti 7 valandas viename pastate, ir dirbti dėl valandos namų darbų darymui," aš papurtau galvą, o mama kilsteli antakį "Gerai, gerai, lipu"

Tiesą sakant, pastatas atrodė tarsi tikras kalėjimas.

Tai buvo stereotipinė vidurinė, su mokyklos futbolo komandos herbu ant vėliavos, kuri buvo pakabinta virš įėjimo.

Nužvelgiu visus žmones einančius vidun- iškarto matosi skirtumas tarp tų kurie vaikšto su Gucci rankinėmis, kurios atrodo tarsi iš dolerio parduotuvės, ir tų kurie ištikro turi rankines iš dolerio parduotuvės ir knygų krūva glėbyje.

,,Tu čia naujokė, taip?"  išgirstu linksmą balsą sau už nugaros. Aš apsisuku ir pamatau besišypsančia žemą blondinę "Man patinka tavo plaukai."

Nors ir mačiau savo plaukus šįryt veidrody, pažvelgiu į plaukų galiukus ant savo pečių.

,,Man reikėtų apsikirpti," garsiai pamąstau ir pakeliu akis į blondinę "Ir taip, aš naujokė. Gal galėtum mane palydėti iki sekretorės kabineto?"

,,Žinoma!" pasako ir pradeda mane vesti už parankės. " Beje, mano vardas Luisa."

,,Tu iš Anglijos?" Užduodu kvailą klausimą- neturėtu būti keista girdėti Britišką akcentą New York'e, kadangi daug Anglų gyvena Brooklyn'e, visai šalia manęs.

,,Jei dar nesupratai iš mano akcento, taip," ji sukikena "Daug moksleivių iš Anglijos yra siunčiami čia, nes mūsų mokykla yra sudariusi sutartis su keliomis geriausiomis Anglijos mokyklomis, tai jie perkėlinėja mokinius iš Anglijos čia ir atvirkščiai."

,,Oh"

,,O iš kur tave perkėlė?"

,,Iš mokyklos Brooklyn'e" atsakau "Mama gavo laišką su stipendija keletą savaičių prieš preitų metų pabaigą"

,,Pagirtina. Daugelis mokinių pakloja daug pinigų, kad čia mokytųsi" Luisa pripažįsta. Mums einant pro šalį, visų žvilgsniai sustoja ties manimi.

,,Taigi," linkteliu, įsidėmėdama niekam nesakyti, kad gavau stipendija, nebent neturėčiau jokio kito pasirinkimo.

,,Mes jau čia!" ji šūkteli modama link durų su užrašu 'SEKRETORĖS KABINETAS' "Dar pasimatysim!"

,,Žinoma, kad pasimatysim" sumurmu ir pabeldusi į duris, užeinu.

Kabinetas buvo modernus: balti staliukai, paminkštintos kėdės ir paveikslai ant sienų. Pastebiu jauną moterį prie didžiojo stalo, rašant kažką kompiuteryje ir su savo priklijuotais nagais spaudinėjančia mygtukus.

,,Atsiprašau" pasakau mėgindama atkreipti jos dėmesį "Ar galėtumėte pasakyti, kur man gauti pamokų tvarkaraštį? Aš naujokė"

,,Tuoj tau atspausdinsiu," ji man šypteli ir aš žvilgteliu į kortele su jos vardu: Angela. "Tavo vardas ir pavardė?"

,,Tasmin Andrews," aš sumurmu ir ji vėl pradeda spaudinėti mygtukus klaviatūroje. Pasigirsta spausdintuvo ūžimas.

,,Štai," ji duoda man kelis popieriaus lapus "Čia mokyklos žemėlapis, tavo tvarkaraštis ir pasiteisinimas dėl pavėlavimo"