Jaučiausi labai silpna kitą dieną. Galva plyšo, kojos linko. Net nustebau, kad sugebėjau nulipti laiptais nenusirisdama žemyn. Pagriebiau vaistus gulėjusius ant spintelės ir nuėjau į svetainę, kurioje Brad gulėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių.
"Labas rytas," jis taria žemu ir užkimusiu balsu atsisėsdamas bei patildydamas televizoriaus garsą. "Kaip jauties?"
"Abejoju, kad tau tikrai rūpi, tačiau jaučiuosi tikrai šūdinai," atsidūstu, o Brad nusijuokia. Negi mano kančios jam tokios juokingos?
"Taip būna, kai geri visą naktį."
"Kodėl tu nėjai?" Aš paklausiu ir jis kilsteli antakį. "Na, į vakarėlį. Turiu omeny, tu gi esi tas blogas berniukas, kuris pastoviai įsivelia į konfliktus. Negi neturėtum ir linksmintis visą laiką?"
"Na, lyg ir," jis gūžteli ir susminga į sofą. "Vakar buvau tiesiog... nenusiteikęs tam."
"Supratau," ištariu nusisukdama į televizorių, nelabai sudominta tuo, ką rodo.
"O tu dažnai vaikštai į vakarėlius?" Jo balsas atitraukia mano dėmesį nuo televizoriaus ir aš atsisuku į jį purtydama galvą. "Tai tada tavo pagirios tikrai prastos."
"Aha, aš iš tikro jei ir būnu vakarėliuose, dažniausiai negeriu," pasakau ir jis tik linkteli, parodydamas, kad šis pokalbis jam nebeįdomus.
Laida po laidos ėjo tyloje ir aš jaučiu kaip nuovargis tampa vis stipresnis, kaip ir galvos skausmas. Brad pakyla nuo sofos ir užlipa laiptais viršun. Naudodamasi proga išsidrebiu ant sofos ir atsidūstu, tikėdamasi, kad numigus galvos skausmas praeis.
Užmiegu kokiai valandai iki kol Brad mane pažadina. Atsisėdu ir pasitrinu akis.
"Gaminsiu pusryčius. Ko norėtum?" Jis paklausia ir aš tiesiog gūžteliu. "Ačiū, padėjai. Iškepsiu tau kokio kumpio ar dar kokio šūdo."
"Aš nenoriu jokio šūdo..." pradėjau sakyt ir tada supratau, ką jis norėjo pasakyt. "Nesvarbu. Pranešk, kai baigsi."
Jis pakeitė savo pižamą į juodas sportines kelnes ir aptemptą baltą maikutę, tikriausiai norėdamas parodyti savo raumenis. Stebėjau jį nueinant į virtuvę ir sugalvojau eiti kartu pasidaryti sau arbatos.
"Gal tu irgi nori?" Paklausiu Brad pildama vandenį į virdulį ir išgirstu teigiamą atsakymą. Ištraukiu du puodelius iš spintelės ir įdedu į juos arbatos maišelius.
Brad kepė kumpį, virė pupeles ir skrudino batoną mums pusryčiams.
"Kada grįš tavo sesuo?" Paklausiu, stengdamasi užmegzti pokalbį.
"Nežinau." Jis gūžteli pečiais ir stovi nusisukęs nuo manęs.
Kai vanduo užverda užpilu arbatą juo ir palieku vietos pienui.
"Ar tau įdėti cukraus?" Brad iškelia du pirštus į viršų ir aš įmetu porą cukraus gabalėlių.
Paduodu jam arbatą ir atsisėdu prie stalo. Laukdama stebiu kaip jis darbuojasi prie viryklės. Pastebiu, kaip jis laiko rankas prie savęs, kad neužkliūtų už puodo ar keptuvės.
Kai maistas jau paruoštas, jis sudeda viską į lėkštę ir padeda ją prieš mane. Dar paima įrankius iš stalčiaus ir padeda juos ant stalo. Aš pradedu valgyti nieko nelaukdama bei mėgaudamasi kiekvienu kąsniu savo burnoje.
"Nuveikim ką nors linksmo šiandien."
Aš pakeliu akis nuo lėkštės ir pažvelgiu į jį, vos nepamesdama įrankių iš rankų. Jis nori kartu kažką nuveikti su manim?
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
