,,Nustok mane bučiuoti!"
,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau."
,,Oh, nori lažintis?"
Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
,,Vakarienė? Su Simpsons?" Nustebusi pakartoju mamos žodžius. Visą dieną mokykloje galvojau ir tikėjausi, kad mama nesutiks su mano apsigyvenimu pas Brad, nes ji jų nepažįsta. Nepažįstu ir aš.
,,Taip" Mama pasididžiuodama "Žinai geresnį būdą kaip susipažinti su žmonėm, su kuriais tu gyvensi bala žino kiek, nei vakarienė pas juos?"
,,Mama" suinščiu "Nenoriu aš su jais gyventi!"
,,Tavo bėdos! Nenoriu, kad tavo pažymys sugadintų 60% tavo pusmečio pažymio!" Mama išbara mane "O dabar eik į savo kambarį ir persirenk. Iš namų išeinam po pusvalandžio"
Nuostabu. Žinojau, kad mama nepaisys mano norų šiuo atveju, bet gi buvo verta pabandyt. "Bet mam, tu gi būsi viena tokį ilgą laiką" Vis dar verčiu pakeisti nuomonę "Taip yra tiesiog nesąžininga."
,,Ak, širdele, nesijaudink dėl manęs" Aš atsidūstu ir keliauju į savo kambarį. Žinoma, kol buvau mokykloje mama sukrovė mano daiktus ir net paruošė aprangą šiam vakarui. Tai buvo viena gražiausių mano turimų suknelių.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Išsitiesinu plaukus ir padengiu veidą pudros sluoksniu, kad paslėpčiau savo trūkumus.
,,Tu pasiruošus?" Mama šūkteli anapus durų ir aš pasiėmusi visus daiktus atidarau duris. "Širdele, atrodai nuostabiai"
,,Kaip visada" Atsakau ir mes išeinam iš buto. Einant koridorium važiuojančio mano lagamino ratukų ir žingsnių garsai yra vieninteliai kuriuos girdime.
Kai taksi atvažiuoja (Brad tėvai norėjo apmokėti kelionę, kadangi jie mus pakvietė) aš duodu vairuotojui savo lagaminą ir pati įlipu į mašiną.
Mums atvykus iki Brad namų aš išlipu ir pasiimu visus savo daiktus iš bagažinės. Mama prieina ir paima mano rankinę ir mes lipame laiptais iki durų.
Prasideda.
⏩
Brad tėvai mane šiltai priima apkabindami. Brad tėtis paima mano daiktus ir nuneša į viršų, kambarį kuriame apsistosiu.
,,Sveika, brangute" jo mama man nusišypso "Aš vardu Anne ir aš negaliu sulaukti kol įsikursi pas mus!"
,,Tas" sumurmu ir mama pažvairuoja į mane. Būk mandagi ji žiopčioja.
,,Mūsų dukra negalėjo atvykti dėl koledžo" Anne taria mums žengiant į svėtainę "Bet tikėkimės ateityje ji turės laiko prisijungti prie mūsų. Jos vardas Nat. Manau jūs labai gerai sutartumėt!"
,,Nuostabu" nusišypsau atsisėsdama.
,,Einu pakviesiu Brad" Ji pasako. Atrodo labai pavargusi "Vakarienė jau beveik paruošta!"
