,,Kaip praėjo tavo diena, brangute?" mama paklausė sėsdama šalia manęs ant sofos.
,,Visai neblogai: susiradau draugų ir jie atrodo tikrai malonūs" stengiuosi neminėti, kad tai buvo vaikinai nes mama tada tikrai pasiustu.
Mama nelabai pripažįsta vaikinus nuo to laiko kai ji su tėčiu išsiskyrė, dėl to, kad jis turėjo afera su savo sekretore. Tėtis išsikraustė į Kalifornija pradėti savo verslą o mes su mama pasilikome gyventi Brukline.
,,Tavo tėtis skambino" ji pasako ir gurkštėli savo kavos.
,,Šaunu" tariu visiškai nesudominta taip pat kaip ir ji.
,,Aš jam prasitariau, kad pradėjai eiti į naują mokyklą ir jis pažadėjo pervesti šiek tiek pinigų į tavo sąskaitą jei tau jų prireikų" ji tęsia.
,,Man nerūpi nei tėtis nei jo pinigai" aš atsistoju stengdamasi išvengti šio pokalbio pratęsimo ir nueinu į virtuvę "Ar mes turim kažko valgomo?"
,,Nupirkau pašildomų picų. Jos šaldytuve" ji atsako. Aš padėkoju ir išsiimu vieną.
Įdedu picą į mikrobangų krosnele ir laukiu kol pašils. Nueinu iki striukės ir pasiėmusi telefoną pradedu landžioti po Instagram. Pastebiu, kad mane pridėjo keletas žmonių per Instagram, Snapchar ar Facebook.
Netrukus išgirstu mikrobangų krosnelės pyptėlėjimą todėl padedu telefoną ant spintelės ir ištraukiu picą.
,,Mažute, ar galėsi pavalgiusi nueiti į parduotuvę?" mama paklausia kai tik atsisėdu šalia jos ant sofos.
,,Žinoma, ką man reikės nupirkti?"
⏩
Kelionė į parduotuvę buvo nepamirštama, nepaisant to, kad mačiau kaip mašina pervažiavo mažą ežiuką.Ilsėkis ramybėje, ežiuk, tavo šeima tave mylėjo.
Dabar vaikštinėju tikrindama sąrašą ir paimdama produktus kurie dar neišbraukti iš jo.
Imant makaronus, jie man išslysta iš rankos ir nukrenta ant žemės. Kai jau tiesiau ranką jų paimti, kažkas mane aplenkia ir juos pakelia. Pakėlusi akis vos susitramdau jų nepavarčius.
,,Ačiū" pasakau ir bandau praeiti, bet Brad užstoja kelią.
,,Jei būčiau žinojęs, kad jie nukrito būtent tau, būčiau juos palikęs ant žemės"
,,Nuostabu. O dabar malonėk paraukti savo storą sėdynę man iš kelio"
,,Ups" jis pasako, kai ,,netyčiom" išmuša man iš rankų makaronus ir pasitraukia į šalį. Aš pakeliu juos nuo žemės ir įsidedu į vežimėlį.
,,Jei tu bandai parodyti koks didelis ir blogas berniukas esi" erzinu"tai tau visiškai nesiseka. Atrodai tarsi didelis, egoistiškas šiknius"
,,Egoistiškas, stiprus žodis"
,,Galėtum pasakyt paraidžiui?" pavartau akis ir nueinu nenorėdama toliau šnekėti su juo.
Nueinu prie kasų pasiruošusi sumokėti ir dingt iš čia. Susidedu prekes ir sumoku.
,,Reikia pagalbos parsinešti?" Išgirstu tą patį įkyrų balsą.
,,Kodėl man turėtu reikėti pagalbos pernešti maišus per gatvę?"
,,Nes tu mergina?" jis prunkšteli.
,,Nors aš ir mergina, tai manęs nesustabdys sumalti tavo snukučio" pakeliu antakį ir priduriu "Taigi gali eiti ir toliau spardyti šuniukus ir mėtyti makaronų pakelius ant žemės"
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
