Išgirsti Hannah Montana visu garsu aštuntą valandą ryto tikrai nebuvo būdas, kuriuo Brad norėtų atsikelti, bet man tai nelabai rūpėjo. Aš tik nusijuokiu, kai jis išlenda iš savo kambario susierzinęs ir užsidaro vonioje.
Tačiau gamindamas mums pusryčius Brad neatrodė susierzinęs ar piktas, tai bent tiek gerai. Anne ir Derek bandė užmegzti pokalbį su manim, o Brad kažką žaidė su telefonu.
"Taigi, ar turit kokių planų šiandienai?" Ji klausia mūsų. Brad tik papurto galvą, todėl Anne atsisuka į mane.
"Aš tiesą sakant galvojau nuvažiuoti iki mamos buto pasiimti kelių daiktų ir šiek tiek rūbų." Aš nusišypsau jai. Mama jau prieš porą dienų grįžo į Kaliforniją. "Dar reikia susisiekti su mama ir-"
"Tai nuostabu! Neabejoju Brad norės vykti kartu ir galės tave nuvežti!" Anne pertraukia mane ir Brad pagaliau pakelia akis nuo telefono.
"Nuvežti ją kur?" Jis paklausia, aiškiai nenusiteikęs kelionei iš namų.
"Ar tu išvis klauseisi, ką mes šnekėjom? Iki mano namų," pasakau su blėstančia šypsena veide, o Brad tik atsidūsta padėdamas telefoną ant stalo. "Bet tu neprivalai manęs nuvešti. Visada galiu įsėsti į autobusą ar išsikviesti taksi."
"Nuvešiu tave," jis atsako dar kart atsidusdamas ir aš jam dėkingai nusišypsau. Nežinojau dar autobusų tvarkaraščių šioje teritorijoje, o ir taksi pinigų neturėjau.
"Parašysiu mamai," pasakau ir išsitraukusi telefoną parašau mamai, klausdama ar ji namuose. Jai prireikė net dešimties minučių, kad atrašytų, jog jos nėra namie ir jei turiu raktą, galiu važiuoti ir pasiimti ko man reikia.
Raktą turiu. Pasiilgau tavęs, susimatysim kitą kart tada xx
Man kišiant telefoną į kišenę, Brad nubėga viršun persirengti ir pasiruošti mažytei mūsų kelionei. Mano telefonas supypsi ir pasižiūrėjusi į ekraną pamatau dar vieną žinutę nuo mamos.
Butas netvarkytas, ar nenorėtum atvažiuoti kitą kartą? Tada galėtume susimatyti ir pabūti kartu x
Aš nusimenu. Negi mama nenori, kad a važiuočiau, tik dėl to, kad bute betvarkė? Ten pastoviai netvarka, tačiau aš vis vien ten būnu ir gyvenu, tai kas dabar pasikeitė? Aš atsidustu ir atrašau jai, jog tai nieko tokio ir kad aptvarkysiu butą kai būsiu ten, tačiau ji man nebeatrašo.
"Tu pasiruošus?" Brad paklausia įeidamas į virtuvę ir aš jam linkteliu, greit užsiaudama batus. Mes abu nusileidžiam į garažą ir jis apsižvalgo. "Išsirink."
Aš įeinu paskui Brad į garažą ir apsižvalgau. Jame buvo tiek daug visokių brangių automobilių, kad net negalėjau išsirinkti. Jau ir taip aišku, kad Simpsons buvo turtingi. Vis dėl to, gi Brad tėtis valdo milžinišką kompaniją.
Kampe pastebiu raudoną Lamborghini ir man pasidaro aišku, su kuriuo automobiliu noriu važiuoti. "Šitas."
"Geras pasirinkimas," jis išsišiepia ir paima raktelius iš dėžutės prie įėjimo. "Aš vairuosiu."
"Geras pasirinkimas? Kodėl?" Paklausiu sutrikusi. Jis nusijuokia mums lipant į mašiną.
"Todėl, kad daugelis čia esančių automobilių yra sugadinti," jis sako su šypsena. "Aš leisčiau tau sėsti į vairuotojo vietą, tu bandytum užkurti mašiną tačiau tau nepavyktų. Ir visa tai būtų tik tam, kad pamatyčiau tavo išraišką. Ši yra viena iš dviejų kurios dar nesugadintos."
"Kodėl tu jas išvis gadini?!" Paklausiu visai tuo netikėdama. Brad užvedą mašiną, jos variklis garsiai užriaumoja ir mes paliekam garažą.
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
