"Girdėjau po pamokų vyks muštynės. Eisi pažiūrėt?" Blake taria paišaliodamas sąsiuviny. Šiuo metu abu sėdim šeštoje pamokoje, matematikoje.
"Žmonės organizuoja muštynes?" Nusijuokiu: tai taip kvaila. Čia tas pats, kaip organizuoti seksą- tai neturėtų būti organizuojama. Tai turėtų vykti natūraliai.
"Nežinau kodėl, bet taip" Blake pripažįsta. "Tiesiog išgirdau kalbas, kad kažkoks vaikinas subraižė kažkokio kito vaikino mašiną"
"Kam reikia tų muštynių, jeigu galima viską išspręsti kaip kad daro civilizuoti žmonės?" papurtau galva nuleisdama akis į sąsiuvinį. "Bet žinoma, kad prisijungsiu, nes kodėl gi ne? Vis mažiau laiko reiks praleist su Brad."
"Nuostabu! Mano draugai nusipirko popkornų vien dėl jų" Blake plačiai nusišypso, o aš tik pavartau akis "Juokauju"
"Man kažkodėl atrodo, kad ne" nusišypsau ir jis žaismingai mane kumštėli. "Mum reikėtų bent vieną pratimą padaryt"
Po dar pusės valandos 'darbo', nuskamba skambutis ir Blake tiesiog išskrieja iš klasės, į muštynių vietą, kad ir kur tai bebūtų. Pati turėjau ieškoti, kadangi jis išlėkė užsiimti 'geros vietos'.
Blake: kur tu?
Tingėjau jam atrašyti, todėl tik įsikišau telefoną į kišenę išeidama į lauką.
"Pagaliau tu čia!" Blake griebia man už alkūnės į jau susifomavusį ratą.
Kadangi mano ūgis man trugdė matyti, turėjau pasistiebti, kad matyčiau kas vyksta. Pasirodo atėjau čia tam, kad pasižiūrėti, kaip Brad mušasi su kažkokiu vyresniu vaikinu.
Brad mašiną subraižė? Nenuostabu, kad šįryt jis buvo toks surūgęs.
Mano instinktai liepė man stoti tarp jų, tačiau žinojau, kad tai yra nekokia mintis. Nepaisant to, vis vien nueinu prie Brad ir iškeliu rankas, kai jis jau buvo pasiruošęs smogti dar kartą.
"Tasmin, pasitrauk" jis suurzgia.
"Ne, smurtas- ne išeitis" Papurtau galvą, kol vyresnis vaikinas atsistoja "Todėl prašau, sustok"
"Ir dėl ko aš turėčiau tavęs klausyti?" jis atkerta ir aš pavartau akis.
"Nes jei tave pamatys smurtaujant mokyklos teritorijoj, tave nušalins nuo pamokų. Ir jei sumuši šį... vaikiną, jis gali pateikti kaltinimą prieš tave, nors ir subraižė tavo mašiną ar kažkas panašaus"
"Ką?" Brad ištaria sumišęs "Aš neturiu mašinos" Aš pagalvoju minutėlę ir tada suvokiu, kad tai Brad subraižė jo mašiną. Velniava.
"Tai dar blogiau!" ištariu pašnibždom jam "Tiesiog palik visa tai ir sumokėk už žalą!"
"Man nereikia jo purvinų pinigų" Vaikinas tiesiog išspjauna tuos žodžius žiūrėdamas Brad tiesiai į akis.
"Gerai" Brad atsidūsta atsitraukdamas, vis dar piktai žiūrėdamas į vaikiną "Manyk, kad tau šiandien pasisekė, Clifford"
Brad žvilgtėli į mane prieš nusisukdamas, ir nežvilgčiodamas atgal. Aš pergalingai atsidūstu žiūrėdama į nusivylusius bei dejuojančius mokinius.
"Galėjai tiesiog leisti jam mane sumušti" Clifford ištaria.
"Kokio velnio aš taip pasielgčiau?" Aš pavartau akis ir atsisuku į jį.
"Todėl, kad dabar jis nepaliks visko taip paprastai" jis atsidūsta "Jis mane terorizuos per pamokas, visaip šaipysis iš manęs ir panašiai..."
"Nenorėčiau, kad kasnors būtų sužeistas. Bet kokiu atveju tavo mašina jau subraižyta tai..."
"Išgyvensiu. Mama tikrai neprieštaraus sumokėti už žalą" jis patrūkčioja pečiais ir įsivyrauja tyla "Jeigu ką mano vardas Michael"
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
