Suinkščiu pavargusi ražydamasi ir trindama akis. Iš lėto mano kūnas pabunda, išsiropščiu iš lovos ir nusileidžiu laiptais žemyn pusryčiauti. Įžengusi į virtuvę pastebiu Brad sėdintį ant baro kėdės. Aš vis pamirštu, kad gyvenu su juo, o ne su mama jos bute.
Kalbant apie mamą, turėčiau su ja pasišnekėti kokią dieną šį savaitgalį. Taip, pagaliau atėjo penktadienis.
⏩
Su Brad nešnekėjau visą rytą iki kol buvau priversta, nes norėjau pieno ant sausų pusryčių. Jis tik sumurmėjo ir padavė jį man.
"Gal pavežti jus, vaikai, iki mokyklos?" Brad tėtis paklausė mūsų su šypsena ir aš tik gūžtelėjau, o Brad net nesujudėjo.
"Būkit pasiruošę."
Aš atsistoju ir įdedu savo dubenėlį į indaplovę. Greit užbėgu laiptais į viršų pasiruošti mokyklai. Užsimetu baltą maikutę, džemperį ir aptemptus džinsus.
Kai jau esu pasiruošusi, nusileidžiu į apačią, apsimaunu juodus kedus ir įsėdu į mašiną, kurioje Brad jau užsiėmęs vietą priekyje. Kai pasiekiam mokyklą, aš išlipu iš automobilio ir stengiuosi nueiti nuo Brad kuo greičiau, tačiau jis mane sulaiko sugriebdamas mano ranką.
Ištraukiu ją iš jo gniaužtų ir atsisuku į jį. "Ko nori?"
"Norėjau paklausti, ar padarei matematikos namų darbus, tačiau persigalvojau", jis gūžteli ir aš atsidūstu nusivylusi. Tikėjausi, kad jis bent jau deramai pradės pokalbį su manimi.
"Taip, padariau," pasakau jau traukdama sąsiuvinį iš kuprinės ir paduodama jam. "Tik nepamiršk man atiduoti prieš pamokai prasidedant."
"Um, ačiū," jis pasako kišdamas sąsiuvinį į kuprinę ir nueidamas visai nerūpestingai.
Patraukiu ir aš link mokyklos. Man per daug streso: turiu balansuoti savo mokslus su gyvenimu namuose, kurie net nėra mano namai, o štai to gražaus idioto.
Taip, pavadinau Brad Simpson išvaizdžiu- kad ir kaip nenorėčiau to pripažinti, jis tikrai gerai atrodo. Tačiau dėl jo smegenų...
"Palauk Tas!" Apsisuku ir pamatau Brad žiūrintį tiesiai į mane. Pakeliu antakį taip tarsi paklausdama, ko jis nori. "Um, priimk mane į draugus. Tai mažiausiai kaip gali atsilyginti už leidimą gyventi su manimi."
"Tu man ne leidi, o verti gyventi su tavimi," aš gūžteliu pečiais, apsisuku ir einu link pirmos pamokos klasės ignoruodama jo dramatišką atsidusimą.
Mokytojos kabinete dar nebuvo. Mano pirmoji pamoka yra anglu. Išsitraukiau savo telefoną ir naršiau po Instagram tik dėl to, kad neatrodyčiau vieniša iki kol gavau žinutę nuo mamos.
Mama: Labas mieloji, tikiuosi mokykloj tau sekasi gerai ir kad gerai sutari su Simpsons šeima. Mane siunčia į Kaliforniją darbo reikalais savaitgaliui, tai neturėsiu laiko pasišnekėti su tavimi, nes išvykstu jau šiandien. Nepamiršk tinkamai maitintis ir nepadauginti alkoholio!! Myliu tave, mama x
Prieš man įsijungiant klaviatūrą atrašyti, kažkas prisėda šalia manęs. Atsisukusi pamatau Brad ir pavartau akis.
"Tu vis dar nepriėmei mano kvietimo," jis pasako pakeltu antakiu, mojuodamas telefonu jo rankoje. "Patikrinau."
"Aš nenoriu, kad landžiotum po mano profilį," pasakau lengvai nusijuokdama, žvilgsnį sukaupusi į sąsiuvinį ant stalo.
"Na, taip būtų sąžininga, kadangi tu jau landžiojai po manąjį," jis pajuokavo. Aš atsidusau, įsijungiau Facebook ir priėmiau jo kvietimą.
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
