"Tu privalai eiti su manim į tą vakarėlį!" Blake vėl pakartoja ir aš vėl pavartau akis. Atrodo dabar taip ir bus visada- Blake tempiasi mane į vakarėlius, į kuriuos galutiniame variante aš vis vien nueinu, tik kad prieš savo valią.
"Ne šį kart, Blake," aš papurtau galvą. "Aš suprantu, kad kažkur išeiti ir socializuotis yra labai gerai, tačiau aš visiškai nenusiteikusi tam."
Aš vis dar emociškai išsekusi po įvykio su tėvais ir visko kas nutiko po to. Esu be galo dėkinga Brad, nes jis visą šį laikotarpį neišsidirbinėjo ir nebuvo šikniumi. Bent Jau kol kas jis elgėsi kaip padorus žmogus: aš tuo tikrai nesiskundžiu.
"Prašau, Tas! Aš tiesioginę ta žodžio prasme padarysiu bet ką!" Jis suinkščia ir aš pavartau akis.
"Aš nenoriu eit į tą prakeiktą vakarėlį: ar negalėtume visko ir palikti šitaip?" Aš atsidūstu ir Blake sudrimba kėdėje.
Mūsų pavaduojantis anglu mokytojas puikiai suprato, kad mokiniai buvo sulindę į telefonus, mėtė popierinius lėktuvėlius ir darė viską, išskyrus mokymasį, bet vis vien dėl to nieko nedarė.
"Be to, kaip visi gali įpirkti vakarėlius taip dažnai? Aš vos sukrapštau savo Netflix prenumeratai." Pabandau pajuokauti ir suprantu, jog man pavyko, kai Blake sukrizena tyliai.
Kai pagaliau paimu pieštuką pasiruošusi šiek tiek pasimokyti ir ką nors pasižymėti sau, atsidaro durys ir į kabinetą įeina Brad ir su pašaipia šypsena prisėda į laisvą vietą esančią šalia manęs.
"Kodėl vėluojate?"
"O dieve, skambi kaip mokytoja," jis pavarto akis ir atsilošia, susikeldamas kojas ant stalo. "Ir mano vėlavimas nedaro jokio skirtumo, teisingai? Mus vis vien pavaduoja kitas mokytojas."
"Tu žinai, kaip blogai atrodytų tavo aplankale praleistos 10 minučių kiekvienos pamokos?" Aš kilsteliu antakį atsisukdama į jį. "Dešimt minučių, šešis kartus per dieną, penkis kartus per savaitę- vien iš to susidaro 300 praleistų pamokos minučių per savaitę!"
"Ir? Tai ką aš darau per tą laiką yra dešimt kart įdomiau," jis trūkteli pečiais, o aš atsidūstu papurtydama galvą. Jis akivaizdžiai nesupranta, kad jis praleidžia svarbų laiką išsilavinimui, bet tai jau ne mano problema.
"Tai ką tu jau tokio veikei?"
"Aš buvau skate parke. Lauke, kiek, 20 laipsnių šilumos? Aš jau mieliau liksiu po pamokų, dėl to, kad bėgau iš jų ir pabūsiu saulėj ir šilumoj nei sėdėsiu čia kur maždaug 15 laipsnių."
"Žinai ką? Nesvarbu, tai tavo išsilavinimas. Daryk ką tu nori," gūžtelėju pečiais. Mano stipendija čia man reiškia pernelyg daug. Neįsivaizduoju savęs praleidžiant pamoką, tik dėl to, kad lauke šilčiau nei mokykloje.
"Ar eisi į tą vakarėlį šįvakar?" Brad paklausia ir aš papurtau galvą užsirašydama pastebėjimus iš teksto į sąsiuvinį.
"Ne, ji neis," aš galiu įsivaizduot Blake vartant akis ir aš atsidūstu. "Ji sakė, kad yra visai nenusiteikusi tam. Bet tu gi eisi, ar ne?"
"Ne," jis papurto galvą. "Kažkas gi turi prižiūrėti Tas kai ji namuose."
"Aš ne vaikas," pavartau akis. "Ir tai, kad aš pasilieku namuose neturi įtakos tavo sprendimui. Aš sugebu likti savo kambaryje visą naktį ir neįsivelti niekur."
"Tu visad užsidarius savo kambaryje," jis suverkšlena, kaip mažas vaikas. "Lažinuosi, net nežinojai, kad mes turim baseiną galiniame kieme, ar ne?"
"Kas per velnias!? Tu ką, turtingas?" Blake pakomentuoja ir Brad atsisuka į jį žudančiu žvilgsniu. Padedu pieštuką į šalį.
"Koks skirtumas, jūs nenustosit kamantinėti manęs šiuo klausimu," aš trūkteliu pečiais ir Brad šyptėli triumfuodamas. "Bet aš noriu dar ką nors išmokti, todėl, nešnekėkit su manim, kol mokysiuos," tariu ir nuleidžiu akis į knygą.
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
